Kovo viduryje orai pradėjo keistis: naktimis neigiama temperatūra, o dienomis – teigiama. Tokia temperatūrų kaita kenkia medžių žievei ir ji gali sueižėti, nes kamienas vidurdienyje nevienodai įšyla.

Per žievės plyšius gali patekti įvairių ligų infekcijos, tarp jų ir vėžio. Vaismedžių kamienus apsaugosime nuo suplyšinėjimo, jei juos skubiai nubalinsime. Jei žievė jau įplyšusi, reikia užtepti sodo tepalu.
Sodo sanitarinei būklei įtakos turi ir genėjimas, t. y. sausų ir ligotų šakų išpjaustymas bei vaismedžių vainikų praretinimas.
Serbentinės erkutės dažniausiai kenkia juodiesiems serbentams. Jos gyvena pumpuruose ir čiulpia sultis. Pavasarį apnikti pumpurai nenormaliai išbrinksta, pasidaro rutuliški, neišsprogsta, nudžiūsta. Smarkiai erkučių apnikti serbentų krūmai nedera ir džiūsta. Suaugusios erkutės balzganos, apie 0,3 mm ilgio, kirmėliškos išvaizdos. Erkučių patelės žiemoja pernykščiuose pumpuruose. Viename pumpure būna iki kelių tūkstančių. Pavasarį, orams atšilus iki 6 °C, jos deda kiaušinėlius į besiformuojančius pumpurus. Erkės dauginasi iki rudens. Per metus išsivysto kelios generacijos. Plinta su sodmenimis, lietaus lašais, vėju, jas perneša vabzdžiai.
Serbentų apsauga. Išgenimos ir sudeginamos pažeistos šakos. Jei pažeistų pumpurų nedaug, paprasčiausiai juos išskiname ir sunaikiname. Sodinti sveikus sodmenis. Nesodinti jų arti apkrėstų krūmų. Erkių migracijos metu krūmai purškiami akaricidais.
Jei turite klausimų, kreipkitės į artimiausio rajono Konsultavimo tarnybos biuro augalininkystės konsultantą. Jis patars ir padės priimti racionaliausią sprendimą.


Gražina Rimavičienė, LŽŪKT Augalininkystės skyriaus specialistė, tel. (8 347) 38 416