Norint pieno sudėtį keisti per šė­rimą, reikia suprasti, kaip virškinami pa­šarai.

Galvijų skrandis daugiakamerinis. Pa­grindinėje jo dalyje – didžiajame prieskrandyje – fermentuojamas pašaras. Didysis prieskrandis pilnas tirštos masės, kurioje gausu mikroorganizmų. Jie turi gauti mais­to medžiagų su pašaru, kurį suskaido į smulkias sudėtines daleles ir panaudoja dauginimuisi bei augimui. Pašarų protei­nai suskyla iki amoniako, o iš jo mikroor­ganizmų ląstelėje sintetinasi kitokios struk­tūros baltymai, kurie savo sudėtimi yra la­bai panašūs į pieno baltymus. Mikroorga­nizmai, patekę į rūgščią šliužo terpę, žū­va, o jų baltymai naudojami pieno balty­mams sintetinti.

Pašaro energija virškinime atlieka ku­ro vaidmenį. Šėrimo tikslas – sudaryti op­timalų pašarų mišinį, kuriame būtų dau­giau energijos, dalyvaujančios fermentaci­jos procese (apykaitos energijos) ir protei­nų, kurie skaidomi prieskrandyje. Trūks­tant energijos, nors racione proteinų yra pakankamai, jie naudojami ne baltymams sintetinti, o energijos trūkumui kompen­suoti. Energijos šaltiniai yra 4: virškinamoji ląsteliena, cukrus, krakmolas ir riebalai.

Stambios ląstelienos dalelės neleidžia prieskrandžio masei sutirštėti. Jei taip at­sitiktų, mikrobai sunkiai išgyventų ir žū­tų, todėl dalelės turi būti ne trumpesnės kaip 0,6 cm. Visi žoliniai pašarai, išskyrus jauną pavasarinę žolę, atitinka šį reikala­vimą.

Cukrus, esantis pašaruose, sunaudoja­mas mikroorganizmų gyvybei palaikyti. Jis ištirpsta ir yra greitai suvirškinamas.

Priklausomai nuo krakmolo kilmės ir šėrimo būdo, dalis jo gali būti mikroorga­nizmų energijos šaltiniu, o dalis lieka ne­suskaldyta.

Riebaluose Ir aliejuose labai daug ener­gijos, tik juos reikia teisingai naudoti. Kai riebalų yra iki 6 proc. raciono sausųjų me­džiagų, bendrosios energijos įsisavinama daugiau. Prieskrandžių veikla gali sutrik­ti, kai riebalų perdaug, nes jie padengia pa­šaro daleles plėvele, todėl mikroorganiz­mai negali jų suskaidyti. Dėl didelio rieba­lų kiekio lėčiau virškinama ląsteliena, to­dėl pienas būna liesesnis.

Prieskrandyje vykstanti fermentacija panaši į alaus rūgimą. Rūgstant alui, besidaugindamos mielės išskiria alkoholį. Prie­skrandyje fermentuojant pašarą, išsiskiria organinės rūgštys (acto, sviesto, propiono) ir kitos medžiagos. Dalis jų per didžiojo prieskrandžio sieneles patenka į kraują, o kitos keliauja virškinamuoju traktu ir ten suvirškinamos. Ištekanti iš didžiojo prie­skrandžio tiršta masė yra turtinga maisto medžiagomis, kurios susidarė veikiant mikroorganizmams. Jie taip pat suvirški­nami.

Visi šie faktoriai turi įtakos pieno su­dėčiai. Iš acto ir sviesto rūgščių karvės or­ganizme formuojasi cheminiai junginiai, kurie sudaro pieno riebalus. Pagrindinė krakmolo skilimo medžiaga – propiono rūgštis – dalyvauja gaminant gliukozę. Nuo jos priklauso pieno išmilžiai ir baltymų kie­kis jame. Jei šeriama daug žolinių pašarų ir mažai koncentratų, tai didžiajame prie­skrandyje pasigamina daugiau acto ir sviesto rūgščių (pienas bus riebesnis), o jei daug koncentratų ir mažiau žolinių paša­rų – propiono rūgšties (pienas bus balty-mingesnis).

Nesvarbu, kaip gerai karvės šeriamos, ta­čiau didžiajame prieskrandyje gali pasiga­minti tik tiek maisto medžiagų, kiek jų rei­kia susintetinti 20-25 1 pieno per dieną. Jei melžiama daugiau, tai karvės maisto me­džiagas ima iš savo audinių ir netenka svo­rio. Tačiau pripildyti visą virškinamąjį trak­tą geru pašaru negalima, nes, į prieskran-dį patekus daugiau skaidomų proteinų ne­gu jis gali apdoroti, susidaro amoniako per­teklius. Jo mikroorganizmai nepajėgia įsi­savinti, dėl to karvės apsinuodija. Jam pa­šalinti reikia daug energijos, dėl ko jos gali net nugaišti.

Kai kurie pašarai tik apvirškinami arba visai neskyla didžiajame prieskrandyje, nes turi apsauginį apvalkalą (pavyzdžiui, nesu­traiškyti kukurūzų grūdai yra pašalinami iš organizmo, neįsisavinus jų maisto medžia­gų). Kai kurie suvirškinami ir absorbuoja­mi kitose virškinimo sistemos dalyse (šliu­že, plonosiose žarnose).

Be pašarų ir gyvulio genetinių savybių pieno sudėtį įtakoja metų mėnuo. Pienas liesiausias gegužės, o riebiausias gruodžio mėnesį. Baltymų piene daugiausia spalio-lapkričio, o mažiausia – kovo mėnesį. Pra­dėjus ganiavą, padaugėja baltymų, tačiau kuo geriau gyvuliai šeriami žiemą, tuo ma­žiau kinta baltymų procentas piene. Kai ga­nymo pradžioje riebumas yra didelis, vė­liau jis nedaug sumažėja.

Laktacijos stadija. Ir riebalai, ir balty­mai po apsiveršiavimo mažėja iki 12 lak­tacijos savaitės, tačiau tai priklauso nuo to, kurį mėnesį karvė veršiuojasi. Jei rugpjūtį – mažiausias riebumas bus apie 6 laktaci­jos savaitę, o jei spalį – apie 30. Kovo mė­nesį apsiveršiavusios karvės piene balty­mų mažiausiai būna septintą savaitę, o ap­siveršiavusios spalį – 23 savaitę.

Produktyvumas. Kuo didesnis išmilžis, tuo mažiau riebalų ir baltymų.

Amžius. Jaunesnių karvių pieno sudė­tis būna geresnė.

Įmitimas. Karvių, kurios būna per rie­bios apsiveršiavimo metu, apetitas bloges­nis, jos yra jautresnės medžiagų apykaitos sutrikimams – tai blogina pieno sudėtį. Lie­sų karvių piene baltymų yra mažiau.

Taigi, žinodami, kaip virškinami paša­rai, iš kokių medžiagų susidaro baltymai ir riebalai, ir šerdami vienokius ar kitokius pašarus, galime keisti pieno sudėtį.

 

Kaip padidinti baltymingumą

Šerti daugiau energijos turinčius pašarus, geros kokybės silosą, pagamintą iš žolės, nupjautos iki birželio ld. Šerti kuo įvairesnius pašarus (salyklojus, kukurūzų silosą, pašarinius runkelius) – tai pagerina gyvulių apetitą.

Šerti daugiau pašarų, turinčių ne­skylančio didžiajame prieskrandyje krak­molo (kukurūzų burbuolių miltai).

Padidinti krakmolo (jo daugiau yra kvietiniuose miltuose), proteinų procentą racione.

Racione padidinti proteinų, nesky­lančių didžiajame prieskrandyje, kiekį. Jų yra žuvies miltuose, salyklojuose, bulvių žlaugtuose, sojos rupiniuose, linų sėmenų išspaudose, kraujo miltuose. Tokių paša­rų taip pat reiktų duoti ir užtrūkusioms karvėms, iš kurių ketinama melžti daug pieno.

Apsiveršiavimo metu karvės turi būti nenutukusios ir neliesos.

Didysis prieskrandis jautriai reaguoja į staigų pašarų pakeitimą, todėl prieš kei­čiant racioną būtina pasikonsultuoti su šė­rimo specialistais ar konsultantais.

 

UG inf.