Arklio sveikata labai pri klauso nuo šėrimo, priežiū ros ir jo naudojimo. Arklių užkrečiamas ligas sukelia bakterijos, virusai, mikro skopiniai grybai arba jų nuodingos (toksinės) medžiagos bei parazitai. Dažniau arkliai serga neužkrečiamomis ligomis.
Kai arklių viršutiniai ir apa tiniai krūminiai dantys nevienodai tri nasi, jų kraštai tampa aštrūs ir žaloja snukio gleivinę, liežuvį. Tokie arkliai sunkiai kramto ir nenuryja pašaro. Ašt rius dantų kraštus veterinarijos specia listai nubrūžina specialiu įrankiu.
Arkliams didelį skausmą sukelia dantų gilusis kariesas (danties irimas). Skaudama žandikaulio puse jis visai ne kramto pašaro, labai lėtai geria šaltą vandenį, iš snukio sklinda nemalonus kvapas. Kvalifikuotai išgydyti gali tik veterinarijos gydytojas.
Diegliai - tai dėl skrandžio ar žar nų uždegimo, ūmaus skrandžio išsiplė timo, katarinių žarnų spazmų (trauku lių), žarnų turinio nepraeinamumo atsiradę arklio vidurių skausmai. Ligos priežastys – dideliu kiekiu šeriami sun kiai virškinami, greit brinkstantys, rūgstantys (jaunas vikių ir avižų mišinys, jauna vešli žolė, rugių želmenys, jaunų dobilų žolė, runkeliai, daržovių lapai), apgedę, supeliję, apšalę ar net sušalę pa šarai. Diegliai gali atsirasti, kai, gausiai pašėrus arklį, pradedama su juo sunkiai dirbti ar tuojau pat po sunkaus darbo jis pagirdomas labai šaltu vandeniu. Žarnų nepraeinamumas atsiranda joms užsikimšus blogai sukramtytu pašaru, susisukus žarnų parazitinėms kirmėlėms į kamuolius, žarnoms užsisukus, užsimezgus ar įsimovus į savo spindį.
Dieglių požymiai: arklys neėda, kasa priekinėmis kojomis žemę, perlenkęs kaklą pasuka galvą į pilvo pusę, dažnai judina uodegą, atsisėda kaip šuo, kar tais krenta ant žemės, vartosi, daužosi. Susirgę dieg liais arkliai kvėpuoja dažnai, padidėja jų pilvo ap imtis, sustiprėja žarnų judesiai. Priepuoliai tęsiasi 3-15 min. Sunkiais atvejais arkliai netenka jėgų, akių obuoliai įkrenta, žvilgsnis apatiškas, akys apsiblau susios. Esant diegliams dėl skrandžio persipildymo, arkliai gali vemti pro nosį, būna išsigandę, neramūs, dreba, svyruoja. Kartais vemiant plyšta skrandis. To kiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Kai gerai prižiūrimas ir šeriamas nedaug dirban tis arklys liesėja, silpsta, galima įtarti, kad jis yra už sikrėtęs parazitinėmis kirmėlėmis. Arklių žarnyne gali parazituoti net apie 60 skirtingų rūšių paraziti nių kirmėlių, kurios išskiria toksiškus savo medžia gų apykaitos produktus ir nuodija arklio organizmą. Kai kurių rūšių parazitinės kirmėlės minta krauju, išskiria medžiagas, kurios tirpdo raudonuosius krau jo kūnelius ir suardo normalią kraujo sudėtį. Parazi tinės kirmėlės (oksiurai) arkliams sukelia stiprų nie žėjimą apie išeinamąją angą, todėl jie trina uodegos pašaknį į sienas, pertvaros stulpus, ėdžias. Plaukai apie uodegos pašaknį būna pasišiaušę, odoje atsiran da įtrūkimų, šašų. Šioje vietoje kartais išsivysto eg zema ar net odos uždegimas.
Stipriai sumušus galūnes, sąnarius ir sąnariams išnirus, arkliai gali šlubuoti. Tuoj po sumušimo 2 pa ras reikia dėti labai šalto vandens, ištirpdyto ledo ar sniego kompresus. Tik veterinarijos gydytojas nusta tys tikslią diagnozę, nurodys vaistus, patars kaip gy dyti.
Kai arkliai stovi ant labai šlapių grindų arba ga nosi drėgnose ganyklose, gali prasidėti kanopos var lės puvimas. Jos grioveliuose susirenka šlapia, dvo kianti gelsvai balta masė. Jei laiku nepašalinamos prie žastys ir negydoma, gali išsivystyti kanopos vėžys. Varlę reikia gerai nuvalyti, pašalinti nešvarumus, į griovelius įsprausti marlės ar medvilninio audinio ga balėlius (tamponus), sumirkytus mėlynojo akmenėlio 5 proc. tirpalu. Šią procedūrą kartoti vakare kasdien ar bent kas 2-3 dienos.
Kai nekaustytu arkliu dirbama akmenuotoje dir voje, kanopos sienelių ir pado ragas greit nudyla, suplonėja. Todėl vaikštant kietu gruntu, jis pradeda šlu buoti.
Galūnes skauda, kai koja remiasi į žemę arba kai ji perkeliama. Esant sąnarių, kanopų ligoms, skausmas jaučiamas atremiant koją, o raumenų ir sausgyslių – koją perkeliant. Jei arklys šlubuoja viena iš priekinių kojų, tai atsiremdamas nesveikąja pakelia galvą. Atsi remdamas nesveika užpakaline koja arklys galvą nu leidžia žemyn.
Arkliai šlubuoja, kai yra “užkaustomi”. Tai atsi tinka tuojau arba praėjus kelioms dienoms po kausty mo. Reikia nedelsiant ištraukti pasaginę vinį, kuri trau muoja kanopos sienelės gyvuonį. Kai arklys pradeda šlubuoti praėjus kelioms dienoms po kaustymo, daž niausiai reikia nuimti pasagą.
Darbo arklių kanopas reikia perkaustyti kas 6-8 sa vaitės. Jei kanopos yra netaisyklingos formos (smai lios, stačios, kriukiškos, pašlijusios, plokščiapadės ar pilnapadės) ar turi kitų trūkumų, prieš kaustant rei kia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kokio mis pasagomis kaustyti. Reikia žinoti, kad nepritai kyta ar blogai pritvirtinta prie kanopos pasaga gali trukdyti arkliui judėti.
Netinkami, neprižiūrimi pakinktai gali sužaloti ar klio krūtinę, pečius, gogą. Atsiranda sunkiai gyjan čios žaizdos, dėl kurių arklys ilgai negali dirbti.
Dėl visų susirgimų ir sužalojimų ge riau kreiptis į veterinarijos specialistą.
