Kiaulėms dažnai trūksta proteinų ir vienos iš nepakei čiamų amino rūgščių – lizino. Kad jų užtektų, racionuose būtini baltymingi pašarai, kurie yra labai brangūs, kai kuriuos koncentratus (sojų rupinius) tenka importuoti iš užsienio. Geriausia išeitis racionuose panaudoti vieti nius pašarus, kuriuos galima užauginti ūkyje, iš tokių baltymingų pašarų kiaulėms šerti geriausiai tinka ankšti nių augalų (žirnių, lubinų, pupų) grūdai, rapsų grūdai, išspaudos bei rupiniai.
Lubinai. Juose būna apie 30-40 proc. proteinų, 12-16 proc. ląstelie nos, 4-6 proc. riebalų, gausu mine ralinių medžiagų ir vitaminų. Kar čiųjų veislių lubinų grūdų kiaulėms šerti negalima, nes jie turi iki 4 proc. kenksmingų medžiagų – alkaloidų (liupinino, liupanino, sparteino ir kt.). Jos pablogina pašarų vertę, ėdamumą ir yra pavojingos gyvulių sveikatai. Saldžiųjų lubinų veislių grūduo se alkaloidų yra labai mažai (iki 0,1 proc), o maistingumas panašus į karčiųjų. Juos galima naudoti kiau lių racionuose kaip vertingą balty mingą pašarą. Lubinus tiktų auginti Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, nes jie gerai au ga lengvose žemėse. Pas mus labiau siai paplitusios saldžiųjų lubinų veislės – Kastričnik, Danko, Augiai. Lietuvos gyvulininkystės instituto duomenimis, Kastričnik veislės lubi nų grūduose proteinų yra nuo 34 iki 47 proc, o Danko – nuo 28 iki 35 proc.
Į sausųjų pašarų mišinius peni moms kiaulėms ir pakaitiniam prie augliui galima dėti iki 15-20 proc, paršavedėms – iki 5-10 proc, nujun kytiems paršams – iki 10-15 proc. sal džiųjų lubinų miltų.
Pašarinės pupos. Jose būna apie 22-32 proc. proteinų. Pašarinėse pupose yra medžiagų, Įderinan čių vidurius. Todėl, šeriant kiaules racionais su pupų miltais, reikia naudoti pašarus, kurie skatina žar nyno peristaltiką (pvz., sėlenas). Duodant kiaulėms pupų miltų, la šiniai būna kietesnės konsistencijos, grūdėti, o mėsa – standesnė.
Į sausųjų pašarų mišinius peni moms kiaulėms ir pakaitiniam prie augliui galima dėti iki 15-20 proc, nujunkytiems paršams – iki 10-15 proc, paršavedėms – iki 5 proc. pu pų miltų.
Žirniai. Jie turi apie 18-24 proc. proteinų, 5-7 proc. ląstelienos. Pagal proteinų biologinę vertę, žirnių grū dai artimi sojai bei mėsos – kaulų miltams. Šeriant kiaules racionais su žirnių miltais, pagerėja lašinių ko kybė. Į sausųjų pašarų mišinius žir nių miltų galima dėti nuo 10 iki 25 proc.
Vikiai pašarine verte ir maistin gumu artimi žirniams bei lubinams, tačiau jų kiaulėms reikia duoti labai ribotai, nes vikiuose yra karčiųjų bei nuodingųjų medžiagų – gliukozidų, alkaloidų, ciano junginių. Dėl kar taus skonio gyvuliai juos prastai ėda. Norint pagerinti vikių pašari nę vertę bei sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį, prieš šėrimą juos būtina gerai termiškai apdoroti. Pe nimoms kiaulėms į sausųjų pašarų mišinius vikių miltų galima dėti ne daugiau kaip 2-4 proc. Lietuvos žemdirbystės institute išvesti vasariniai vikiai Buičiai, Bal tučiai. Jų grūduose proteinų būna apie 27-31 proc, o alkaloidų ir gliu kozidų tėra iki 0,07 proc. Bandymų, atliktų Lietuvos gyvu lininkystės institute, duomenimis, šių veislių vikių į sausųjų pašarų mi šinius penimoms kiaulėms galima dėti iki 8 proc, o nujunkytiems par šams – iki 4 proc. Po 2 mėnesių būti na daryti dviejų savaičių pertrauką.
Lęšiai. Jų pašarinė vertė ir mais tingumas panašūs į žirnių. Kaip ir lubinai, lęšiai auga lengvose žemė se, todėl labiausiai tiktų Rytų ir Piet ryčių Lietuvos ūkiams. Lęšiai kiau lėms šeriami kaip ir žirniai.
Rapsų grūdai, išspaudos ir rupiniai. Rapsų grūdai turi apie 18-28 proc. proteinų, 37-45 proc. rieba lų, 7-16 proc. ląstelienos. Rapsų iš spaudose būna apie 26-34 proc. pro teinų, 7-17 proc. riebalų, 8-12 proc. ląstelienos, o rupiniuose – atitinka mai 36-39 proc, 2-6 proc, 8-12 proc.
Ir grūduose, ir išspaudose bei ru piniuose gausu mineralinių medžia gų bei vitaminų, ypač B grupės. Rapsai pagal proteinų pilnavertiš kumą artimi sojoms, juose esti visos nepakeičiamos amino rūgštys. Paly ginti su rupiniais, rapsų grūdai ir iš spaudos yra didesnės energetinės vertės, nes juose yra daugiau rieba lų. Todėl šis pašaras gali papildyti kiaulių racionus energija bei rieba lais.
Techninių veislių rapsų grūdai, išspaudos bei rupiniai turi kenks mingų medžiagų – gliukozinolatų (iki 6 proc.) bei eruko rūgšties (iki 20 proc), todėl tokiu pašaru kiau les, ypač paršavedės, reikia šerti la bai atsargiai. Rapsų veislių Kanola arba OO (0,1-1 proc. gliukozinolatų ir eruko rūgšties) grūdus, išspaudas ar rupinius kiaulėms galima šerti be jokių apribojimų.
Techninių veislių rapsų miltų, iš spaudų arba rupinių (gliukozinola tų ne daugiau kaip 3-4 proc, o eru ko rūgšties – ne daugiau kaip 2,4 proc.) į sausųjų pašarų mišinius nu junkytiems paršams galima dėti iki 2-3 proc, penimoms kiaulėms – iki 4-5 proc, paršavedėms, pakaitinėms kiaulaitėms – iki 2,5-3 proc. Veislių Kanola ar OO grūdų miltų, išspau dų arba rupinių į sausųjų pašarų mi šinius kiaulėms galima dėti iki 10-15 proc.
Prieš šėrimą rapsų grūdai turi būti išdžiovinti iki 8 proc. drėgnu mo. Po to juos būtina gerai suvalcuoti arba sumalti. Geriausia malti su maišius su miežiniais arba kvieti niais miltais santykiu 1:5-1:10.
Tinkamai panaudodami vieti nius baltymų resursus, galime kiau les aprūpinti pilnaverčiais protei nais ir sumažinti produkcijos savi kainą.
