Sausis 16 d. 2010
1
Patarimai veisiantiems sodus
Nuo ko pradėti? Sodininkavimo sėkmė labai priklauso nuo pasirinktos vaismedių veislės. Sodo
augalai yra ilgaamiai ir vienoje vietoje auga deimtmečiais, todėl ypač svarbu pasodinti tinkamos veislės
vaismedius, nes po kelių metų jų nepakeisi. Tiesa, iuolaikinių emaūgių sodų produktyvus amius
trumpesnis, tokiais vaismediais įveistus sodus tenka atnaujinti greičiau.
Plačiau aptarsime pagrindinius obelų veislių pasirinkimo aspektus. Nors obelų veislių auginama
labai daug, tačiau isirinkti savo poreikiams kelias yra gana sunku. Pasirenkant obelų veisles būtina
atsivelgti į keletą aspektų. Pirma, būtina inoti kokiu metų laiku norime turėti daugiau obuolių ir ar
turime tinkamas sąlygas jiems laikyti rudens-iemos laikotarpiu. Antra, ar turėsime pakankamai laiko ir
specialių inių įveistam sodui priiūrėti itisus metus ir trečia, kaip saugosim vaismedius nuo ligų.
Pasirenkant veisles pagal sunokimo laiką danai sodininkai daro klaidą perdaug sodindami
rudeninių veislių vaismedių. Tarp sodininkų mėgėjų vyrauja nuomonė, kad neturint gerų sąlygų vaisiams
laikyti geriau auginti rudeninių veislių vaismedius ir neveisti ieminių, nes obuolių vis tiek negalima ilgai
ilaikyti. Tačiau nors ir neturint gerų vaisių laikymo sąlygų būtina daugiausiai auginti ieminių veislių
obuolių. ieminių veislių obuoliai esant iltesnėms ar iaip prastesnėms laikymo sąlygoms isilaikys
trumpiau negu būdinga konkrečiai veislei, bet jie isilaikys ymiai geriau ir ilgiau negu rudeninių veislių
vaisiai. Dėl ių prieasčių vasarinių ir rudeninių veislių obelų reikia sodinti tiek, kad utektų vaisių
rugpjūčio-spalio mėnesiais. Vėliau jau gali būti valgomi iuolaikinių ieminių veislių obuoliai, kurie gana
anksti tampa skanūs.
Pasirenkant obelų veisles ir poskiepius, reikia numatyti, ar turėsime laiko ir inių kruoptesnei
vaismedių prieiūrai. Auginant iuolaikinių veislių emaūges ir pusiau emaūges obelis, reikia laiku ir
tinkamai vaismedius nugenėti bei suformuoti. Esant per gausiam uuomazgų kiekiui, jas tenka praretinti.
Tik atlikę iuos darbus, turėsime kasmetinį kokybikų vaisių derlių.
Svarbiausia pasirenkant veisles, reikia inoti, kaip pasodintame sode naikinsime ligas. Jeigu prie
ligas neadame naudoti cheminių apsaugos priemonių, patartina auginti tik pagrindinei ligai - rauplėms -
atsparių veislių obelis. I vasarinių tai būtų ’Orlovim’, ’Izbranica’, i rudeninių - ’Freedom’, ’Sava’, ’Vitos’,
’Novamac’, i ieminių - ’Skaistis’, ’taris’, ’Liberty’, ’Aldas’, ’Florina’ ’Topaz’. Jeigu sodą prie ligas kelis
kartus reikiamu laiku nupurkime, galim auginti ’Popierinį’, ’Persikinį’, ’Avenarijų’, ’Konfetnoje’
(vasarinės), ’Auksį’, ’Delikates’, ’Berininkų ananasą’, ’Katja’, ’Rudens dryuotąjį’, ’Summered’, ’Paprastąjį
antaninį’ (rudeninės), ’ampion’, ’Rubin’, ’Alva’, ’Antej’, ’Arlet’, ’Connel red’, ’Bogatyr’, ’Kulono renetą’,
’Sinap orlovskij’, ’Redkroft’, ’Rubinete’, ’Lodel’, ’Pilot’, ’Pinova’, ’Melrose’, ’Telissare’ (ieminės). Jeigu
numatome auginti rauplėms jautrių veislių vaismedius (’Geneva Early’, ’Jerseymac’, ’Rubin’ (Kazachija)
2
’Orlovskoje polosatoje’, ’Paulared’, ’Slava peremocam’ ’Lobo’, ’Norį’, ’Ligol’, ’Jonagold’, ’Gloster’) būtina
obelis purkti prie ligas sistemingai. Tik tada galima tikėtis iauginti graius gero skonio obuolius.
Kokio augumo vaismedius reikėtų sodinti? Jeigu gerai tinkamai pasiruoę plotą ir dirvą,
numatome gerai sodą apsaugoti nuo kikių, vaismediams sustatyti palaikomuosius kuolus ar įrengti
kitokias atramines konstrukcijas, tinkamai ir laiku formuoti vaismedius, galima sėkmingai sodinti
vaismedius su M.26 ir ypač su emaūgiais B.396, P 60, M.9, P 22 poskiepiais. Tokie vaismediai
formuojami iki 2-2,5 m aukčio, nedidelės apimties vainikais. Todėl, priklausomai nuo veislės ir poskiepio
derinio augumo ir nuo pasirinktos vainiko formos galima sodinti gana tankiai nuo 0,5 iki 1,5 m atstumais
tarp augalų ir 3-4 m tarp eilių jeigu sodiname eilėmis. Jeigu sodiname vejoje gojeliais, atstumai tarp
augalų turi būti didesni, kad prie vaismedio galima būtų prieiti i visų pusių. Tiesa, seno obelų sodo
vietoje sodinti emaūgį sodą nepatartina, nes emaūgiai vaismediai dėl dirvos gentinio nualinimo per
silpnai augs ir gali toks sodas skursti ir vesti maus obuolius. Jeigu sodą sodiname buvusioje obelų sodo
vietoje geriau sodinti stipresnio augumo vaismedius, nes jie vis tiek augs iek tiek silpniau. iam tikslui
tinka vaismediai su vidutinio augumo B.118, MM.106 ar pusiau emaūgiais P 14, M.26 poskiepiais.
Jeigu norime auginti didesnius 2,5-2,8 m aukčio vaismedius, nenaudoti vaismediams atraminių
kuolų, tada patartina sodinti vaismedius priklausomai nuo veislės augumo ir su vidutinio augumo B.118,
MM.106 poskiepiais. Ir tik labai augių veislių vaismedius galima sodinti ir su pusiau emaūgiais P 14,
M.26, ar emaūgiais B.396, P 60, M.9 poskiepiais. Tokiame sode vaismediai sodinami nuo 2 iki 2,5 ar
net 3 m tarp augalų ir 4-5 m tarp eilių. ie vidutinio augumo ar pusiau emaūgiai vaismediai daniausiai
formuojami paprastosios verpstės formos vainikais nenaudojant pastovių atraminių kuolų. Patartina
naudoti atraminius kuolus tik jauname vaismedių amiuje.
Veisiant sodą labai svarbu tinkamas vaismedių idėstymas. Pirmiausiai remiantis įstatymais
vaismediai gali būti sodinami ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Biologiniu atvilgiu
geriau kai vaismedių eilės idėstytos iaurės-pietų kryptimi, tačiau sode geriau vaismedių eiles idėstyti
tą kryptimi kurią kryptimi sodas daniausiai stebimas. Sodas visada geriau atrodo iūrint eilių kryptimi.
Mėgėjikuose soduose veisles geriausia grupuoti pagal vaisių skynimo laiką. Naudojant cheminės
apsaugos prie ligas priemones, būna taip, kad vasariniai obuoliai jau skinami, o vėlyvų ieminių veislių
vaismedius dar reikia purkti. Patartina, kad anksti skinamų vasarinių ar rudeninių veislių vaismediai
būtų sodinami toliau, maiau matomoje sodo vietoje. Vėlyvų ieminių veislių vaismedius reikėtų sodinti
geriausiai matomoje vietoje. Taip idėsčius sode veisles galima bus gėrėtis augančiais ir nokstančiais
vaisiais visą rudenį. Vynios, trenės ir slyvos taip pat galėtų būti sodinamos tolimesnėje sodo vietoje alia
3
vasarinių veislių obelų, nes jos dekoratyvios būna trumpesnį laiką, kai tuo tarpu derančios ieminės obelys
graiai atrodo beveik visą rudenį.
Vietos sodui parinkimas ir paruoimas. Vaismedių būklę, derlingumą ir ilgaamikumą lemia
sodo vieta. Tinkamai parinkus sodui vietą, galima sumainti klimato veiksnių neigiamą poveikį. Sodams
veisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydiu. Apačioje nuolydis turėtų būti atviras, kad nesitelktų
altas oras.
Lygumos, kuriose vyrauja sunkesni dirvoemiai, danai būna per lapios. Jose usitęsia
vaismedių vegetacija, jie ne taip gerai subręsta, labiau nukenčia nuo altų iemų. Ypač pavojingos
lomelės su telkančiu vandeniu. Lygumose prasta oro apykaita: ilgiau neisisklaido altas oras, laikosi
rūkas. Dėl to vaismediai labiau serga.
Blogiausia vieta sodams yra slėniai, ypač udari arba priaugę medių bei krūmų. Juose telkiasi
altesnis oras, iemą suąla vaismediai, pavasarį nuąla iedai, tvyro rūkas. Ilgai neisisklaidantis rūkas
sudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Slėniai sodams netinkami. Jei neturime geresnės vietos sodui įveisti
ir vaismedius tenka sodinti slėnyje, tuomet pasirinkime atsparių alčiui ir ligoms veislių sodinukus,
skiepytus į itvermingus vidutinio augumo ar net auktaūgius poskiepius.
Sodo dirvoemis turi būti laidus vandeniui, negludus. Svarbios ne tik virutinių sluoksnių savybės,
bet ir podirvio. Būna atvejų, kai po sukultūrintu virutiniu sluoksniu yra gludus dirvoemis. Sodui ypač
kenkia, kai is sluoksnis susiformavęs i skirtingo dydio dirvoemio dalelių. Tokios dirvos danai taip
sutankėja, kad pro jas neprasiskverbia augalų aknys.
Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti ne
plonesnis kaip 1 m. Tokius dirvoemius turi būti nesunku kasti kastuvu. Obelys su augesniais poskiepiais
neblogai auga ir molio dirvoemiuose, tačiau emaūgiams ir pusiau emaūgiams vaismediams jie tinka
maiau. Kai podirvyje yra gilusis smėlio arba vyro sluoksnis, vaismediams gali pritrūkti drėgmės.
Obelys mitybos elementams nereiklios. Lietuvos sodininkystės ir darininkystės institute itirta,
kad obelys gerai auga, kai iki 40-50 cm dirvoemio sluoksnyje būna ne maiau kaip 100 mg/kg fosforo
(P2O5) ir 150-200 mg/kg kalio (K2O). Augalų mitybą veikia ir dirvoemio tirpalo rūgtumas pH, kuris
obelims tinkamiausias - 6-6,5.
Teisingai parinktą sodui sklypą reikia tinkamai paruoti: ilyginti pavirių, kad lomelėse nesitelktų
pavirinis vanduo, patręti, pagerinti fizines savybes, inaikinti piktoles.
Rūgčios dirvos kalkinamos prie 1-2 metus iki sodo įveisimo, atskirai nuo tręimo mineralinėmis
ir organinėmis trąomis, nes tręiant ir kalkinant kartu, galima patirti maisto mediagų nuostolių. Obelims
skirtus plotus siūloma kalkinti 100-500 g/m2 kalkinių trąų (pagal CaO+MgO). Maiausios kalkinių trąų
4
normos naudojamos silpnai rūgčiose priemolio dirvose, didiausios rūgčiuose moliuose ir
priemoliuose. Trąos iberiamos ant ilygintos dirvos, po to dirva suariama arba perkasama bent 25 cm
gyliu.
Vaismediai mitybos elementams nereiklūs, bet prastesnius dirvoemius prie sodo įveisimą
patartina patręti 50-150 g/m2 paprastojo superfosfato ir 20-50 g/m2 kalio chlorido. Lengvuose
dirvoemiuose neretai trūksta magnio. Tokiu atveju patartina patręti magnio turinčiomis trąomis,
pavyzdiui, kalio magnezija. Jei dirva buvo pakalkinta magnio turinčiomis kalkinėmis trąomis, magnio
trąų naudoti nereikia. Sodo dirvai tręti galima naudoti ir kitas trąas. Apie jų panaudojimo ypatybes
reikėtų teirautis pas pardavėjus.
Lengvesni dirvoemiai sorbuoja maiau mitybinių elementų, todėl juos reikėtų tręti maesnėmis
kalio ir magnio trąų normomis (nurodyto intervalo maiausioji riba). Gausiau patręus, nemaai ių
elementų vanduo iplauna į gilesnius dirvoemio sluoksnius, ir augalai jų nepasisavina. Lengvus
dirvoemius paprastai tenka tręti maomis arba vidutinėmis trąų normomis, bet daniau negu
sunkesnius.
Rekomenduojama įterpti ne tik mineralinių, bet ir organinių trąų. Reikėtų ikratyti 6-8 kg/m2
mėlo. Vietoj mėlo galima auginti ir uarti aliajai trąai skirtus augalus (vikių-avių miinį, baltąsias
garstyčias, rapsus). Jie ne tik papildo dirvą maisto mediagomis, bet ir pagerina jos fizines savybes
(struktūrą, vandens laidumą bei imlumą). Su mėlu į dirvą paprastai patenka daug piktolių, todėl juo
tręti reikėtų anksčiau, kad utektų laiko joms sunaikinti. Pastaruoju metu vaismediai sodinami gana
tankiai, todėl prie sodo įveisimą rekomenduojama patręti visą būsimo sodo plotą, o ne tik vaismedių
sodinimo vietas.
Piktolės naikinamos dirbant dirvą ir herbicidais. Herbicidai ypač gerai naikina varpučius, usnis,
pienes ir kitas daugiametes piktoles. Piktoles rekomenduojama nupurkti raundapu arba kitu sisteminiu
herbicidu, kurio veiklioji mediaga yra glifosatas. Raundapo į 10 l purktuvą pilama 150-200 ml. Arui
nupurkti sunaudojama apie 2-4 l vandens.
Sodinamosios mediagos kokybė. Sodo ilgaamikumas, derėjimo pradia ir darbo sąnaudos
medelių prieiūrai labai priklauso nuo sodinukų kokybės. Juos įsigykite tik i atitinkamų Valstybės
institucijų kontroliuojamų medelynų. Tokie sodinukai turi jų kokybę patvirtinantį augalo pasą.
Parduodami vaismedių ir vaiskrūmių sodinukai turi būti sveiki, nepadiūvę ir nepaalę. Visi vaismediai
privalo turėti aikią virūnę. alia virūnės palikti stačiai augantys ūgliai konkurentai, turi būti paalinti.
Vienmečiai sodinukai gali būti neakoti, o dvimečiai privalo turėti ne maiau keturių, tinkamu
(horizontalesniu) kampu augančių, proporcingai aplink kamieną isidėsčiusių ne trumpesnių kaip 20-30
cm akų. oninių akų storis neturi viryti pusę kamieno skersmens prie atsiakojimo vietos. akos negali
5
būti įlūusios, nebent patys galiukai, kurie bus trumpinami pasodinus. Kokybiki sodinukai privalo turėti
gerai isivysčiusias aknis. Sveikų aknų ievė nesunkiai atsiskiria nuo medienos, jų vidus yra baltas,
nesudiūvęs. Nupirktus sodinukus reikia tinkamai supakuoti. Geriausia jų aknis sudrėkinti ir patalpinti į
polietileninį maią. Jeigu parveti sodinukai ikart nesodinami, juos reikia prikasti. Prie sodinant,
sodinukų aknis rekomenduojama pamirkyti molio ir karvių mėlo tyrėje. i priemonė atgaivina aknis ir
pagerina sodinukų prigijimą.
Sodo sodinimas ir prieiūra. Pavasarį vaismediai sodinami kuo anksčiau, geriausia prie
isprogstant pumpurams, į pradiūvusią dirvą. Prie sodinant, dirva supurenama. Jeigu dirbamas per
lapias dirvoemis, sugadinama jo struktūra, o supuolusiame dirvoemyje vaismediai prastai auga.
Greičiausiai pradiūna lengvos dirvos. Jose kartais įmanoma pradėti sodinti kovo pabaigoje.
Sunkesniuose, vėliau diūnančiuose dirvoemiuose daniausiai sodinama nuo balandio antrosios pusės.
Paruotame sklype pirmiausia suymimos eilės ir vaismedių sodinimo vietos. Jeigu sklypas yra su
didesniu nuolydiu, eiles patartina idėstyti nuolydio kryptimi. Lygioje vietoje eilės idėstomos iaurėspietų
kryptimi. Taip pasodintų vaismedių vainikus tolygiausiai apviečia saulė.
Jeigu sodiname į prie tai suartą ir sukultivuotą lauką, duobės kasamos tokio dydio, kad tilptų
sodinukų aknys. Duobės dugne supilamas nedidelis kauburėlis. Į jos vidurį įstatomas sodinukas. Jo
aknys turi būti itiestos link duobės kratų, nesusisukusios ir neusirietusios. Jeigu duobė per maa, ją
būtina padidinti. Kai netelpa pavienės ilgos aknys, jas galima patrumpinti. Prilaikant sodinuką, aknys
upilamos emėmis. Sodinuką patartina keletą kartų staiga iek tiek kilstelėti, kad pribyrėtų emių po
aknimis ir tarp jų. emė aplink vaismedį iek tiek sumindoma.
Kai augančiame sode atsodiname pavienius vaismedius, reikia i anksto paruoti jiems skirtą
vietą. Tokiu atveju sodinimo duobės kasamos didesnės (40-60 cm gylio, 80-100 cm skersmens).
Svarbu vaismedius pasodinti tinkamu gyliu. Pastaruoju metu daniausiai sodinamos obelys su
vegetatyviniais poskiepiais. Juo daugiau poskiepio lieka vir emės, tuo rykesnis jo poveikis. Būna
atvejų, kai palikti daug poskiepio vir emės negalima. Įskiepytus į nepakankamai itvermingus M.9
poskiepius (ir į jo klonus) vaismedius reikia sodinti giliau. Poskiepio vir emės neturėtų likti daugiau
kaip 5-10 cm. Dar giliau, kai vir emės paliekama tik apie 5 cm poskiepio, sodinami vaismediai su P 22
poskiepiais. Pastebėta, kad sekliau pasodintų vaismedių su P22 poskiepiais vaisiai susmulkėja,
vaismediai per menkai auga. Negalima vaismedių sodinti per giliai. Jeigu skiepijimo vieta atsiduria po
eme, įskiepis gali iauginti savas aknis. Tuomet vaismediai ims veliau augti, maiau derės. Nelygu
poskiepis, jo vir emės paprastai paliekama 5-20 cm. Jei sodinami sodinukai su tarpininkais, apatinė
skiepijimo vieta (poskiepio ir tarpininko sandūra) turi atsidurti po eme. Vaismediai su sėkliniais
poskiepiais sodinami tokiu pačiu gyliu, kaip augo medelyne. Slyvas, skiepytas į skėstaakės slyvos
6
sėjinukus, bei vynias ir trenes, skiepytas į kvapiąją vynią, reikia sodinti truputį giliau negu skiepijimo
vieta. Taip pasodinti medeliai leidia maiau poskiepio atalų. Serbentai ir agrastai sodinami giliau - jų
aknies kaklelis turi būti 6-8 cm po eme. Taip pasodinti sodinukai i poeminės stiebo dalies ileidia
papildomas aknis ir ūglius. Susiformuoja velesni krūmeliai, jie būna ilgaamikesni, nes iaugina
daugiau pakaitinių stiebų. Aviečių aknies kaklelis turi būti ties emės paviriumi ir tik lengvose dirvose
galima sodinti apie 5 cm giliau.
Pasodintus vaismedius ir vaiskrūmius būtina palaistyti. Nelygu dirvos drėgnumas ir sodinimo
laikas, vienam vaismediui reikia 5-10 l vandens. Laistant sudaromos palankesnės sąlygos vaismedių
aknims. Besigerdamas į dirvą vanduo prispaudia dirvoemį prie sodinukų aknų. Todėl palaistyti reikia
net ir tada, kai dirva drėgnoka. Kad vanduo nenutekėtų į alis, aplink pasodintą vaismedį i emių
suformuojama lėktės formos įduba.
Pasodintiems vaismediams teigiamos įtakos turi mulčias. Mulčiuota dirva būna geresnės
struktūros, i jos lėčiau igaruoja drėgmė, maiau dygsta piktolių. Mulčias saugo i rudens pasodintų
vaismedių aknis nuo alčio. Mulčiuojami palaistyti vaismediai, lygiai su duobe arba iek tiek plačiau.
Dirva uberiama bent 5-8 cm mulčio sluoksniu. Jeigu nėra kuo mulčiuoti, palaistytą plotą reikia apiberti
sausa eme. Rudenį pasodintų vaismedių pomedius galima mulčiuoti ir vėliau, nes tuo metu dirvos
diūsta lėčiau, augalai nevegetuoja, jiems utenka drėgmės. Gerai mulčiuoti paalusią dirvą. Tuomet
galima apipilti ir anteminę poskiepio dalį. Geriausia mulčiuoti durpėmis, kompostu ar mėlu, bet tinka ir
pjuvenos, medių drolės, ievės. Mėlas turi būti gerai perpuvęs, be piktolių sėklų. Pjuvenos, medių
drolės ir ievės yra prastesnis mulčias, mat jas suskaidyti mikroorganizmams reikia daug azoto. Irdamos
medienos atliekos iek tiek parūgtina dirvą. Dėl minėtų prieasčių pjuvenos, medių drolės ar ievės
labiau tinka sunkesnėms ir nerūgčioms dirvoms mulčiuoti.
Pasodinti vaismediai genimi ir formuojami. Rudenį įveisti sodai genimi anksti pavasarį, pasodinti
pavasarį tuojau pat. Jei pasodinome vienmečius skiepus be vainikėlių, 80-90 cm auktyje vir pumpuro
patrumpiname virūnėlę. Kai medelių vainikėlis yra per arti emės arba jie turi tik 1-2 akeles, visi
oniniai ūgliai paalinami, o virūnėlė nukerpama anksčiau minėtame auktyje. Sodinukų, kurie turi
vainikėlį 60-70 cm auktyje, negenime. Pirmajame aukte medeliams reikalingos 3-4 akeles. oninių
ūglių perteklių paaliname. Jei oninės akos auga stačiai į virų, jas patartina atlenkti horizontaliai ir
pririti virvutėmis prie kamieno apačios arba kuolo. akoms usitvirtinus norimoje padėtyje, virvutės
atriamos. akos ties atsiakojimo vieta neturėtų būti storesnis kaip 40 % liemens storio. Agrastų ir
serbentų ūgliai patrumpinami, paliekant vir emės 2-3 pumpurus. Jei ūglių daug, dalį galima palikti
netrumpintų.
7
Sausais orais jaunus medelius gali tekti palaistyti keletą kartų. Greičiausiai vandens pristinga
lengvesnėse dirvose pavasarį pasodinti vaismediai. Vienam vaismediui palieti reikia apie 10 l vandens.
Jei sodiname emaūges ar pusiau emaūges obelaites, reikalingi kuolai joms pririti. Daugumos
emaūgių vaismedių aknys yra netvirtos ir neilaiko vaismedių masės. Pusiau emaūgiai vaismediai
turi tvirtesnes aknis, tačiau ir jiems kuolai reikalingi bent 3-4 pirmuosius metus, kad palengvintų vainikų
formavimą. Palaikantieji kuolai turėtų būti apie 3 m aukčio, į emę įgilinti iki 0,5 m. Versliniuose
soduose kuolai statomi specialia technika. Sodininkams mėgėjams lengviausia kuolus įkalti. Kuolas turėtų
būti nuo vaismedio apie 20 cm, patartina pietų pusėje. Tuomet jo metamas eėlis apsaugos jaunų
medelių kamienėlius nuo perkaitimo pavasarį.
Jeigu prie sodo įveisimą tinkamai paruota dirva, pirmaisiais metais vaismediai tręiami tik azoto
trąomis. Rudenį pasodintus vaismedius galima tręti, kai pradeda sprogti pumpurai, pasodintus pavasarį
praėjus ne maiau kaip mėnesiui nuo pasodinimo. Kiekvieno vaismedio aknų srityje ant dirvos
iberiama apie 30-60 g amonio salietros arba atitinkamas kiekis kitų azoto trąų (po 10-20 g N
vaismediui). Lengvesniuose, maiau humusinguose dirvoemiuose pasodintus vaismedius galima
patręti antrąkart. Tai reikėtų daryti praėjus mėnesiui po pirmojo tręimo, bet ne vėliau kaip iki birelio
vidurio. Trąų normą galima padidinti ir tuo atveju, kai pomediai mulčiuoti pjuvenomis, medių
drolėmis ar ievėmis.
Vėliau sodas priiūrimas įprastai: laistomas, tręiamas, saugomas nuo ligų ir kenkėjų. Svarbu, kad
sode neeltų piktolės, nes jos pasisavina daug drėgmės ir mitybos elementų. Daugiametės piktolės
inaikinamos ruoiant dirvą, bet joje lieka daug piktolių sėklų. Pirmais-antrais metais pomediuose
dygstančios piktolės iravimos.
Kokybikų vaismedių ir vaiskrūmių sodinukų galima įsigyti Lietuvos sodininkystės ir
darininkystės instituto medelyne (Babtai, Kauno r.). Sodinukų sortimentas pridedamas.
Lietuvos sodininkystės ir darininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas
dr. Nobertas Uselis
Lietuvos sodininkystės ir darininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas
Nuo ko pradėti?
Sodininkavimo sėkmė labai priklauso nuo pasirinktos vaismedių veislės. Sodoaugalai yra ilgaamiai ir vienoje vietoje auga deimtmečiais, todėl ypač svarbu pasodinti tinkamos veislėsvaismedius, nes po kelių metų jų nepakeisi. Tiesa, iuolaikinių emaūgių sodų produktyvus amiustrumpesnis, tokiais vaismediais įveistus sodus tenka atnaujinti greičiau.
Plačiau aptarsime pagrindinius obelų veislių pasirinkimo aspektus. Nors obelų veislių auginamalabai daug, tačiau isirinkti savo poreikiams kelias yra gana sunku.
Pasirenkant obelų veisles būtinaatsivelgti į keletą aspektų. Pirma, būtina inoti kokiu metų laiku norime turėti daugiau obuolių ir arturime tinkamas sąlygas jiems laikyti rudens-iemos laikotarpiu. Antra, ar turėsime pakankamai laiko irspecialių inių įveistam sodui priiūrėti itisus metus ir trečia, kaip saugosim vaismedius nuo ligų.Pasirenkant veisles pagal sunokimo laiką danai sodininkai daro klaidą perdaug sodindamirudeninių veislių vaismedių. Tarp sodininkų mėgėjų vyrauja nuomonė, kad neturint gerų sąlygų vaisiamslaikyti geriau auginti rudeninių veislių vaismedius ir neveisti ieminių, nes obuolių vis tiek negalima ilgaiilaikyti. Tačiau nors ir neturint gerų vaisių laikymo sąlygų būtina daugiausiai auginti ieminių veisliųobuolių. ieminių veislių obuoliai esant iltesnėms ar iaip prastesnėms laikymo sąlygoms isilaikystrumpiau negu būdinga konkrečiai veislei, bet jie isilaikys ymiai geriau ir ilgiau negu rudeninių veisliųvaisiai. Dėl ių prieasčių vasarinių ir rudeninių veislių obelų reikia sodinti tiek, kad utektų vaisiųrugpjūčio-spalio mėnesiais. Vėliau jau gali būti valgomi iuolaikinių ieminių veislių obuoliai, kurie ganaanksti tampa skanūs.
Pasirenkant obelų veisles ir poskiepius, reikia numatyti, ar turėsime laiko ir inių kruoptesneivaismedių prieiūrai. Auginant iuolaikinių veislių emaūges ir pusiau emaūges obelis, reikia laiku irtinkamai vaismedius nugenėti bei suformuoti. Esant per gausiam uuomazgų kiekiui, jas tenka praretinti.Tik atlikę iuos darbus, turėsime kasmetinį kokybikų vaisių derlių.
Svarbiausia pasirenkant veisles, reikia inoti, kaip pasodintame sode naikinsime ligas. Jeigu prieligas neadame naudoti cheminių apsaugos priemonių, patartina auginti tik pagrindinei ligai - rauplėms -atsparių veislių obelis. I vasarinių tai būtų ’Orlovim’, ’Izbranica’, i rudeninių - ’Freedom’, ’Sava’, ’Vitos’,’Novamac’, i ieminių - ’Skaistis’, ’taris’, ’Liberty’, ’Aldas’, ’Florina’ ’Topaz’. Jeigu sodą prie ligas keliskartus reikiamu laiku nupurkime, galim auginti ’Popierinį’, ’Persikinį’, ’Avenarijų’, ’Konfetnoje’(vasarinės), ’Auksį’, ’Delikates’, ’Berininkų ananasą’, ’Katja’, ’Rudens dryuotąjį’, ’Summered’, ’Paprastąjįantaninį’ (rudeninės), ’ampion’, ’Rubin’, ’Alva’, ’Antej’, ’Arlet’, ’Connel red’, ’Bogatyr’, ’Kulono renetą’,’Sinap orlovskij’, ’Redkroft’, ’Rubinete’, ’Lodel’, ’Pilot’, ’Pinova’, ’Melrose’, ’Telissare’ (ieminės). Jeigunumatome auginti rauplėms jautrių veislių vaismedius (’Geneva Early’, ’Jerseymac’, ’Rubin’ (Kazachija)2’Orlovskoje polosatoje’, ’Paulared’, ’Slava peremocam’ ’Lobo’, ’Norį’, ’Ligol’, ’Jonagold’, ’Gloster’) būtinaobelis purkti prie ligas sistemingai. Tik tada galima tikėtis iauginti graius gero skonio obuolius.
Kokio augumo vaismedius reikėtų sodinti? Jeigu gerai tinkamai pasiruoę plotą ir dirvą,numatome gerai sodą apsaugoti nuo kikių, vaismediams sustatyti palaikomuosius kuolus ar įrengtikitokias atramines konstrukcijas, tinkamai ir laiku formuoti vaismedius, galima sėkmingai sodintivaismedius su M.26 ir ypač su emaūgiais B.396, P 60, M.9, P 22 poskiepiais. Tokie vaismediaiformuojami iki 2-2,5 m aukčio, nedidelės apimties vainikais. Todėl, priklausomai nuo veislės ir poskiepioderinio augumo ir nuo pasirinktos vainiko formos galima sodinti gana tankiai nuo 0,5 iki 1,5 m atstumaistarp augalų ir 3-4 m tarp eilių jeigu sodiname eilėmis. Jeigu sodiname vejoje gojeliais, atstumai tarpaugalų turi būti didesni, kad prie vaismedio galima būtų prieiti i visų pusių. Tiesa, seno obelų sodovietoje sodinti emaūgį sodą nepatartina, nes emaūgiai vaismediai dėl dirvos gentinio nualinimo persilpnai augs ir gali toks sodas skursti ir vesti maus obuolius. Jeigu sodą sodiname buvusioje obelų sodovietoje geriau sodinti stipresnio augumo vaismedius, nes jie vis tiek augs iek tiek silpniau. iam tiksluitinka vaismediai su vidutinio augumo B.118, MM.106 ar pusiau emaūgiais P 14, M.26 poskiepiais.
Jeigu norime auginti didesnius 2,5-2,8 m aukčio vaismedius, nenaudoti vaismediams atraminiųkuolų, tada patartina sodinti vaismedius priklausomai nuo veislės augumo ir su vidutinio augumo B.118,MM.106 poskiepiais. Ir tik labai augių veislių vaismedius galima sodinti ir su pusiau emaūgiais P 14,M.26, ar emaūgiais B.396, P 60, M.9 poskiepiais. Tokiame sode vaismediai sodinami nuo 2 iki 2,5 arnet 3 m tarp augalų ir 4-5 m tarp eilių. ie vidutinio augumo ar pusiau emaūgiai vaismediai daniausiaiformuojami paprastosios verpstės formos vainikais nenaudojant pastovių atraminių kuolų. Patartinanaudoti atraminius kuolus tik jauname vaismedių amiuje.
Veisiant sodą labai svarbu tinkamas vaismedių idėstymas. Pirmiausiai remiantis įstatymaisvaismediai gali būti sodinami ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Biologiniu atvilgiugeriau kai vaismedių eilės idėstytos iaurės-pietų kryptimi, tačiau sode geriau vaismedių eiles idėstytitą kryptimi kurią kryptimi sodas daniausiai stebimas. Sodas visada geriau atrodo iūrint eilių kryptimi.
Mėgėjikuose soduose veisles geriausia grupuoti pagal vaisių skynimo laiką. Naudojant cheminėsapsaugos prie ligas priemones, būna taip, kad vasariniai obuoliai jau skinami, o vėlyvų ieminių veisliųvaismedius dar reikia purkti. Patartina, kad anksti skinamų vasarinių ar rudeninių veislių vaismediaibūtų sodinami toliau, maiau matomoje sodo vietoje. Vėlyvų ieminių veislių vaismedius reikėtų sodintigeriausiai matomoje vietoje. Taip idėsčius sode veisles galima bus gėrėtis augančiais ir nokstančiaisvaisiais visą rudenį. Vynios, trenės ir slyvos taip pat galėtų būti sodinamos tolimesnėje sodo vietoje alia3vasarinių veislių obelų, nes jos dekoratyvios būna trumpesnį laiką, kai tuo tarpu derančios ieminės obelysgraiai atrodo beveik visą rudenį.
Vietos sodui parinkimas ir paruoimas. Vaismedių būklę, derlingumą ir ilgaamikumą lemiasodo vieta. Tinkamai parinkus sodui vietą, galima sumainti klimato veiksnių neigiamą poveikį. Sodamsveisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydiu. Apačioje nuolydis turėtų būti atviras, kad nesitelktųaltas oras.Lygumos, kuriose vyrauja sunkesni dirvoemiai, danai būna per lapios. Jose usitęsiavaismedių vegetacija, jie ne taip gerai subręsta, labiau nukenčia nuo altų iemų. Ypač pavojingoslomelės su telkančiu vandeniu.
Lygumose prasta oro apykaita: ilgiau neisisklaido altas oras, laikosirūkas. Dėl to vaismediai labiau serga.
Blogiausia vieta sodams yra slėniai, ypač udari arba priaugę medių bei krūmų. Juose telkiasialtesnis oras, iemą suąla vaismediai, pavasarį nuąla iedai, tvyro rūkas. Ilgai neisisklaidantis rūkassudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Slėniai sodams netinkami. Jei neturime geresnės vietos sodui įveistiir vaismedius tenka sodinti slėnyje, tuomet pasirinkime atsparių alčiui ir ligoms veislių sodinukus,skiepytus į itvermingus vidutinio augumo ar net auktaūgius poskiepius.
Sodo dirvoemis turi būti laidus vandeniui, negludus. Svarbios ne tik virutinių sluoksnių savybės,bet ir podirvio. Būna atvejų, kai po sukultūrintu virutiniu sluoksniu yra gludus dirvoemis. Sodui ypačkenkia, kai is sluoksnis susiformavęs i skirtingo dydio dirvoemio dalelių. Tokios dirvos danai taipsutankėja, kad pro jas neprasiskverbia augalų aknys.
Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti neplonesnis kaip 1 m. Tokius dirvoemius turi būti nesunku kasti kastuvu.
Obelys su augesniais poskiepiaisneblogai auga ir molio dirvoemiuose, tačiau emaūgiams ir pusiau emaūgiams vaismediams jie tinkamaiau. Kai podirvyje yra gilusis smėlio arba vyro sluoksnis, vaismediams gali pritrūkti drėgmės.Obelys mitybos elementams nereiklios. Lietuvos sodininkystės ir darininkystės institute itirta,kad obelys gerai auga, kai iki 40-50 cm dirvoemio sluoksnyje būna ne maiau kaip 100 mg/kg fosforo(P2O5) ir 150-200 mg/kg kalio (K2O). Augalų mitybą veikia ir dirvoemio tirpalo rūgtumas pH, kurisobelims tinkamiausias - 6-6,5.Teisingai parinktą sodui sklypą reikia tinkamai paruoti: ilyginti pavirių, kad lomelėse nesitelktųpavirinis vanduo, patręti, pagerinti fizines savybes, inaikinti piktoles.<
