Dėl neveiksmingo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo ūkininkai prarado milijonus litų nesumokėtų delspinigių.
Nors jau paskelbta, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pataisos įsigalios nuo spalio 1 d., tačiau tik dabar prasideda aštrios diskusijos dėl atsiskaitymo už konkrečius produktus terminų.
Seimo nariai nesuko galvų priimdami pataisas, todėl tik Vyriausybės kuriami poįstatyminiai aktai lems, ar įstatymas tebeliks popierinis, koks buvo iki šiol, ar pagaliau pradės veikti.
Nesumokėti delspinigiai
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas buvo priimtas 1999 m. Tačiau tik neseniai paaiškėjo, kad ūkininkai juo iš esmės nepasinaudojo. Negalėjo pasinaudoti popieriniu įstatymu. Nebent savo teisių būtų ieškoję teismuose.
Vėluodami atsiskaityti už trąšas ar kitus produktus ar paslaugas ūkininkai nebambėdami moka delspinigius. Visi supranta, kad taip turi būti. O štai kai ūkininkai iš perdirbėjų sutartu laiku nesulaukdavo pinigėlių – pasipildavo ne delspinigiai, bet teisinimaisi, kad kitaip ir būti negali. Ūkininkai turi palaukti, kol grūdus supirkėjai arba perdirbs ir parduos jau perdirbtus produktus, arba išveš į kitas šalis, ten parduos ir tik tada gaus pinigėlius. Apie delspinigius niekas nekalbėjo.
Dabar jau niekas nesuskaičiuos, kiek milijonų litų delspinigių būtų patekę į ūkininkų kišenes. Nepateko. O kai kurie Grūdų perdirbėjų asociacijos vadovai, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko J.Talmanto, jam į akis net sugebėjo pajuokauti: „Jie man pareiškė, jog mes, ūkininkai, neprašėme, kad supirkėjai mokėtų delspinigius“.
Turėjo mokėti, bet nemokėjo
Įstatymo rengimo grupėje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sako, kad buvo nustatytos tipinės atsiskaitymo sąlygos.
„Laiku neatsiskaičiusieji privalo mokėti komercinio kredito ir pavėluoto mokėjimo palūkanas. Pagal galiojančio įstatymo 5 str. 5 dalį, jeigu atsiskaitymo terminas yra 30 dienų, tai po 30 dienų buvo privaloma mokėti komercinio kredito palūkanas, o jos šiuo metu yra nuo 10,5 proc. Tačiau niekas jų nemokėjo“, – sako R.Mininienė.
Be to, jeigu sutartyje būdavo numatytas, pavyzdžiui, kitas atsiskaitymo terminas, tai jam įsigaliojus jau turėjo būti mokamos pavėluoto mokėjimo palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną – 12,58 proc. Ir jų niekas nemokėjo, nes galiojančiame įstatyme atsiskaitymų kontrolė numatyta savivaldybėms, o jos iš esmės nebuvo pajėgios atlikti tokią kontrolę. Ir neatliko.
Pastūmėta atsiskaitymo eilė
Nutarta keisti kontroliuojančiąją instituciją. VL jau rašė, kad nuo spalio 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuos, kaip laikomasi pataisyto įstatymo. Pasak R.Mininienės, ši institucija turi realių galimybių priversti laiku atsiskaityti arba mokėti palūkanas bei delspinigius. Be kita ko, nuspręsta pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, numatant didesnes baudas už neatsiskaitymą laiku.
Iki šiol įstatyme nenumatytas eiliškumas, todėl su ūkininkais būdavo atsiskaitoma paskutinėje – penktojoje eilėje. Po ilgų diskusijų eilė pastūmėta iki trečiosios. Pirmiausia – nurašymai nuo sąskaitos, atsiskaitymai su valstybės biudžetu, o tada, jau trečiojoje eilėje, bus atsiskaitoma už žemės ūkio produkciją.
Terminai pagal produktų grupes
Vyriausybė turės parengti poįstatyminius teisės aktus, kuriuose Lietuvoje auginama produkcija bus suskirstyta į du sąrašus. Pagal juos ir bus nustatyti atsiskaitymo terminai. Jie negalės būti ilgesni nei nustatyti Vyriausybės. Terminai nebus ribojami atsiskaitant, pavyzdžiui, už bananus ar abrikosus, o štai už Lietuvoje auginamus žemės ūkio produktus tokie terminai bus nustatyti remiantis ES reglamentu.
„Į pirmąjį sąrašą bus įtraukti ilgesnio, o į antrąjį – trumpesnio galiojimo žemės ūkio ir maisto produktai“, – sako R.Mininienė. Atsiskaitymo už trumpesnio galiojimo produktus terminas – 30 dienų. Neatsiskaičius teks mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Už ilgesnio galiojimo produktus terminas kitoks: vėluojant nuo 30 iki 60 dienų mokamos komercinio mokėjimo palūkanos, o nuo 60 dienų – mokamos pavėluoto mokėjimo palūkanos.
Vyriausybės parengtas projektas šią savaitę bus paskelbtas ŽŪM tinklalapyje. Darbo grupė lauks pasiūlymų ir priims sprendimą.
Supirkėjų argumentai
Grūdų supirkėjai irgi pateiks savo argumentus. Štai UAB „Litagra“ generalinis direktorius Džiugas Grigaliūnas kalba įtikinamai: „Neužmirškite, kad mes ūkininkams parduodame pesticidus atidėdami mokėjimą metams laiko, numatome terminą, kada jie užauginę grūdus galės atsiskaityti. Taigi grūdų rinkoje reikia įvertinti galiojantį ūkinį ciklą. Suprantu, kad pieno supirkėjai savivaliauja, tačiau pieno ir grūdų perdirbimas skiriasi iš esmės, ir tai reikia įvertinti“.
Pavyzdžiui, už miltus ar pieną prekybininkai pinigus gauna per 10–30 dienų. Tačiau grūdai – kitokia prekė. D.Grigaliūnas nori, kad būtų palikta galimybė ūkininkams ir grūdų supirkėjams susitarti dėl atsiskaitymo terminų. „Susitartų terminų nesilaikymo atveju turi būti mokami delspinigiai“, – sako D.Grigaliūnas.
Ūkininkai baiminasi
Ūkininkų nuomonės įvairios, tačiau linkstama pritarti griežčiausiam poįstatyminių aktų variantui. Štai Akmenės r. ūkininkaujantis Valius Ąžuolas sako, kad net griežčiausias variantas yra švelnesnis nei rinkoje taikomas vėluojantiems atsiskaityti ūkininkams: „Pradelsus mokėjimus iš ūkininko reikalaujama per 30 proc. metinių palūkanų delspinigių, o ūkininkams žadama mokėti tik 12,58 proc. Taigi bet kokiu atveju sąlygos nevienodos“.
Jaunajam ūkininkui pritaria vyresnis jo kolega iš Skuodo rajono.
„Jeigu net ES direktyvose numatytas 60 dienų terminas, tai gal mes patys neprašykim prastesnių sąlygų. Grūdų supirkėjai nepražus. Jeigu kuriems nors pritrūks lėšų, tai tegul perka po mažiau, tačiau, mano žiniomis, supirkėjams pinigų netrūksta“, – sako Vidmantas Doniela.
Kėdainių r. ūkininkaujantis Artūras Jodeika pridūrė, kad iš tikrųjų perdirbėjų dejavimai yra be pagrindo: „Jie paprastai skuba visas talpas užkrauti, o tada prasideda prievartavimai – ne tik nemokama už supirktą derlių, bet dar ir kaina mažinama, o kol sulauki atsiskaitymo, tai ir pusmetis praeina. Todėl mums reikia tikrai veikiančio įstatymo, kuris garantuotų atsiskaitymą laiku“.
Numatykime pasekmes 
Stasys Sandaras, Kretingos r. ūkininkas
Blogai, kai supirkėjai nesilaiko duotų pažadų, vėluoja atsiskaitymai, o juk mums labai svarbu ne kada nors gauti pajamas, bet jas gauti numatytu laiku, nes sutrinka pinigų srautai, tada mes įsiskoliname kitiems. Tačiau esu linkęs neskubėti, apsvarstyti visus variantus ir numatyti pasekmes. Ir supirkėjai, ir mes sėdime ant vienos šakos. Būtų blogai, jeigu priimti sprendimai iš tikrųjų neveiktų.
Pažabokime supirkėjų savivalę 
Alfredas Bardauskas, Raseinių r. ūkininkas
Reikia supirkėjų savivaliavimą varžančio įstatymo, nes dabartinis neveikia. Pasigendu grūdus superkančių kompanijų vadovų atsakomybės. Grūdus galime saugoti patys, laukti geresnių kainų, tačiau kartais skubiai prireikia pinigų. Susitari su grūdus superkančios fi rmos vadybininkais, jie pažada iš karto sumokėti, atveži grūdus, o tada paaiškėja, kad vadovai draudžia atsiskaityti. Ir jokios atsakomybės.
VL informacija
