Tarptautinės grūdų tarybos duomenimis, šių metų sezono grūdų derlius per visą jo fiksavimo istoriją bus prastesnis tik už rekordinį pernykštį derlių.

Šiuo metu pasaulinėje grūdų rinkoje pagrindinės eksporto dalyvės yra JAV, Kanada, Australija, Argentina ir ES. Grūdų derlius šiose šalyse sudaro apie 84 proc. visos pasaulinės prekybos. Vedančiąja šalimi laikoma JAV, kurios dalis pasaulinėje rinkoje siekia net 28 proc., Kanadai tenka 11 proc., Australijai ir ES – po 15 proc., Argentinai – 11 proc. pasaulinės rinkos. Tikimasi, kad grūdų derlius šįmet nusileis tik 2008/2009 m. rekordiniam sezonui, kada buvo užauginta 1784 mln. t, o šįmet jis pasieks 1727 mln. t.

JAV

Ši šalis jau daug metų yra grūdų eksporto lyderė. Trečdalis jos pasėlių skiriama auginti eksportą. JAV daugiausia auginama kukurūzų ir kviečių, kurių didelė dalis ir skiriama eksportui. 
JAV ypač paplitę kukurūzai – sėjama 28,6–35 mln. ha. Derlingumas siekia nuo 9 iki 10 t/ha. Per sezoną JAV užauginama 267–332 mln. t kukurūzų, tai sudaro net pusę viso pasaulinio kiekio. Eksportuojama 44–62 mln. t, o likusi dalis skiriama vidaus rinkai. Be to, dar ir importuojama iki 0,5 mln. t. Atsargų laikoma 33–45 mln. t. 
Kviečių auginama 19–22,5 mln. ha. Derlius vidutiniškai siekia 3 t/ ha. Taigi iš viso prikuliama 49–68 mln. t kviečių. Vidutiniškai pusė šio kiekio eksportuojama. Importuojama 3–3,3 mln. t kviečių. Atsargų laikoma nuo 8 iki 18 mln. t.

Kanada

Kanada pasaulinėje grūdų rinkoje laikoma viena svarbiausių lyderių. Be to, šioje šalyje auginamos visos pagrindinės augalininkystės kultūros. Ši šalis grūdų importuoja labai nedaug. 
Vidutiniškai kasmet kviečių plotas siekia 8,5–11 mln. ha. Derlingumas svyruoja nuo 2 iki 2,9 t/ha. Vidutiniškai per sezoną kviečių prikuliama nuo 16 iki 28,5 mln. t, iš jų 9–19,5 mln. t eksportuojama. Importas sudaro tik iki 0,4 mln. t. Vidaus rinkoje sunaudojama 6–9 mln. t kviečių. Atsargos siekia 4,8–10 mln. t. 
Miežių sėjama 3,2–4,6 mln. ha. Derlius – nuo 2,2 iki 3,4 t/ha, taigi per sezoną užauginama 7,5–13,2 mln. t. Eksportuojama nedaug – nuo 0,4 iki 3 mln. t. Importas dar menkesnis. Vidaus rinkai reikia 7,9–11,6 mln. t. Atsargų laikoma nuo 1,5 iki 11,6 mln. t. 
Kukurūzų vidutiniškai užauginama 8,8–11,6 mln. t. Ne kiekvienais metais vidaus rinkai šio kiekio užtenka, nes poreikis svyruoja nuo 10,3 iki 13,8 mln. t, todėl šių grūdų tenka šiek tiek importuoti.

Australija

Australija yra viena stambiausių grūdų eksportuotojų pasaulinėje rinkoje. Didžiausią grūdinių kultūrų dalį sudaro kviečiai. Derlingumas labai svyruoja. Vidutiniškai kuliama nuo 0,9 iki 2,1 t/ha. Per metus prikuliama nuo 10,1 (sausringais metais) iki 26,1 mln. t. Eksportuojama nuo 7,5 iki 18 mln. t. Importuojama iki 0,3 mln. t. Vidaus rinkai užtenka 5,3–6,5 mln. t. Atsargų laikoma 3,2–9,6 mln. t. 
Miežiams skirta 3,5–4,6 mln. ha. Derlingumas siekia 1–2,3 t/ha. Per sezoną užauginama 3,9–10,4 mln. t. Eksportuojama 1,9–6,4 mln. t. Vidaus rinkoje suvartojama 2,2–3,8 mln. t. Atsargų laikoma 0,6–2,7 mln. t. 
Australijoje auginami kukurūzai. Jie daugiausia auginami pašarams. Dar auginama kvietrugių, sojų, saulėgrąžų, dygminų, rapsų.

Argentina

Ši šalis tradiciškai laikoma viena vedančiųjų pasaulinėje rinkoje – grūdų ir miltų eksportuotoja, tačiau jos rinka labai priklauso nuo svyravimų eksporto lyderėje kaimyninėje Brazilijoje. 
Kviečiais užsėjama nuo 4,2 iki 6,8 mln. ha. Derlingumas siekia 2,9 t/ha. Taigi iš viso užauginama nuo 9,5 iki 16,3 mln. t grūdų, iš jų eksportuojama 4,3–11,8 mln. t. Vidaus rinkoje suvartojama 4,9–5,5 mln. t, o atsargų laikoma 0,3–1,5 mln. t. 
Šioje šalyje 2,4–3,3 mln. ha auginama kukurūzų. Užauginama 14,7–22,5 mln. t ir eksportuojama 9–15,3 mln. t. Vidaus rinkai skiriama 4,1–7,5 mln. t, o atsargoms paliekama 0,2–1,7 mln. t.

Europos Sąjunga

ES šalyse kviečių sėjama 24,3– 26,8 mln. ha. Derlingumas yra gerokai aukštesnis nei kitose rinkose – vidutiniškai siekia net 4,5–5,7 t/ha. Taigi ES šalyse užauginama 110–150,5 mln. t kviečių. Vidaus rinkoje suvartojama nuo 113,2 iki 127,5 mln. t, eksportuojama – 9,8– 20,1 mln. t, nuolatinės atsargos siekia nuo 3,5 iki 10,7 mln. t. 
Miežių auginama nuo 13,7 iki 14,7 mln. t, derlingumas irgi gerokai aukštesnis nei kitose rinkose – siekia 4–4,7 t/ha, taigi prikuliama 55,8–65,6 mln. t. Didesnioji miežių derliaus dalis sunaudojama vidaus rinkoje – nuo 54,1 iki 58 mln. t, eksportuojama tik 2,6–7,2 mln. t. Atsargų laikoma 5,7–11,1 mln. t. 
ES rinkoje užauginama 47,7–66,5 mln. t kukurūzų, iš jų beveik visas derlius lieka vidaus rinkoje – 60,5–63,5 mln. t. Prasto derliaus metais ES importuoja net iki 14 mln. t kukurūzų. Atsargų laikoma nuo 5 iki 9,5 mln. t.

Rusija

Šios valstybės pasėliai užima net 10 proc. pasaulinės rinkos. Didžioji dalis skiriama kviečiams auginti: žieminių kviečių sėjama 7,4–10,6 mln. ha ir 13,8–15,5 mln. ha vasarinių. Bendrasis derlius siekia nuo 34,1 iki 50,6 mln. t, nors žieminių derlingumas yra tik 2,1–3 t/ha, vasarinių – 1,3–1,6. Vidaus rinkai skiriama 36,4– 44,2 mln. t. Eksportuojama 8–15 mln. t, o importuojama iki 1,3 mln. t. Atsargų laikoma 2,3–7,1 mln. t. 
Žieminių miežių sėjama 0,5–0,7 mln. ha, vasarinių miežių – 8,6–9,7 mln. ha. Derlingumas atitinkamai siekia 2,6 ir 1,6 t/ha. Bendrasis derlius – apie 14 mln. t. Vidaus rinkoje suvartojama per 15 mln. t, taigi Rusija miežius importuoja. Atsargų laikoma iki 2 mln. t.

Ukraina

Žemės ūkis Ukrainoje sukuria 16–22 proc. bendrojo vidaus produkto. Daugiau nei pusė plotų sėjama žieminių kviečių – 5,5–6,6 mln. ha. Derlingumas siekia 2,3–2,8 t/ha, taigi kuliama iki 18,7 mln. t grūdų. Vidaus rinkai reikia apie 12,5 mln. t kviečių. Eksportuojama nuo 1,2 iki 6,5 mln. t. Importuojama 0,1–0,3 mln. t. Atsargoms paliekama 1,4– 4,1 mln. t. Miežių sėjama 4,1–5,2 mln. ha. Derlingumas siekia 1,5–2,2 t/ha, taigi užauginama nuo 6 iki 11,4 mln. t grūdų. Vidaus rinkai reikia 4,9–6,5 mln. t. Atsargų paliekama nuo 0,7 iki 1,2 mln. t.

Kazachstanas

Pagrindinė Kazachstano žemės ūkio sritis – augalininkystė. Pastaraisiais metais grūdinės kultūros užimdavo apie 80 proc. visų pasėlių. Kazachstane užauginama 13,5–20,1 mln. t grūdų. Pagal šiuos duomenis šalis NVS rinkoje atsilieka tik nuo Rusijos ir Ukrainos. Vidutinis derlingumas nedidelis – tik 1–1,3 t/ha. Vidutiniškai eksportuojama 2,8–7 mln. t grūdų. 
Apie ¾ pasėlių užima vasariniai kviečiai – sėjama 11,8–13,3 mln. t. Derlingumas siekia 0,9–1,3 t/ha ir kuliama 11,2–16,6 mln. t, iš jų apie 7,5 mln. t sunaudojama vidaus rinkoje, o 3–8,2 mln. t eksportuojama. Atsargų laikoma 1–3 mln. t.

Pagrindiniai grūdų vartotojai

Vienu stambiausių grūdų importuotojų laikomas Egiptas. Ši valstybė įsiveža 7,3–8,2 mln. t kviečių. Kukurūzų importuoja vidutiniškai po 4,1–5,3 mln. t kasmet. Tunisas kviečių importuoja 1,1–1,4 mln. t ir apie 1 mln. t miežių. Saudo Arabija laikoma stambiausia miežių importuotoja – apie 7,3 mln. t. 
Kinija importuoja apie 6,7 mln. t kviečių. Japonija grūdinių kultūrų kasmet perka net apie 25 mln. t: kukurūzai sudaro 66 proc., kviečiai – 21 proc., miežiai – 6 proc., ryžiai – apie 3 proc., avižos – 0,5 mln. t ir kt.

VL informacija