Į Vyriausybės sudarytos Saulėlydžio komisijos akiratį pateko ir valstybinis miškų sektorius. Valstybės kontrolei pavesta atlikti valstybinių miškų naudojimo ekonominio efektyvumo auditą.

 

Aplinkos ministerijos užsakymu konsultacinė bendrovė ,,Organizacijų vystymo centras“ parengė koncepciją, kaip tobulinti šalies valstybinių miškų valdymą. Joje siūloma valstybinių miškų administravimą ir ūkininkavimą sujungti į vieną valstybinę miško įmonę. Gavusi šią informaciją, pateiktas išvadas, Vyriausybė turi išnagrinėti ir priimti politinį sprendimą dėl šalies valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Kiek čia gali turėti įtakos miškininkų bendruomenės nuomonė?

Po išplėstinio posėdžio gegužę LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete, Aplinkos ministerijoje sudarytų darbo grupių pateiktų siūlymų, miškininkų bendruomenėje vėl įsisuko aštrių diskusijų karuselė apie gresiančią reformą ir kai kurių miškų sistemos įstaigų sujungimą, etatų mažinimą, siekiant efektyvinti valstybinių įstaigų ir įmonių veiklą, mažinti valdymo išlaidas. Tačiau neteko girdėti, kad kas skaičiuotų, kiek kainuotų profesinis praradimas, išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams, bedarbystės atveju išmokos jiems.

LŽŪU birželio 5 d. vykusiame Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos posėdyje paaiškinti, kokias žadama sujungti miškų sistemos įstaigas, kokia linkme siūloma reformuoti valstybinį miškų valdymą ir kokia ekonominė situacija miškų urėdijose, buvo pakviestas Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, generalinio miškų urėdo pavaduotojai Gintaras Visalga, Andrius Vancevičius, kai kurie miškų urėdai.

Siūloma steigti Valstybinę miškų tarnybą

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas informavo, kad aplinkos ministro pavedimu šių metų balandį sudaryta darbo grupė parengė Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos bei Miško sanitarinės apsaugos tarnybos valdymo pertvarkymo koncepciją. Šioms tarnyboms keliamas valstybines miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir kitas funkcijas siūloma centralizuoti naujai steigiamoje institucijoje – Valstybinėje miškų tarnyboje. Iki birželio 22 d. turėjo būti parengtas šių įstaigų reorganizacijos projektas. Pastaruoju metu steigiamai Valstybinei miškų tarnybai siūloma perduoti ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus atliekamas funkcijas. Reorganizavimo teisės aktai turėtų būti parengti iki 2010 m.

Antrame pertvarkos etape galvojama Valstybinei miškų tarnybai perduoti ir miškų apsaugos, atkūrimo, naudojimo valstybinės kontrolės bei miško savininkų švietimo – konsultavimo funkcijas iš regioninių aplinkos apsaugos departamentų bei rajonų agentūrų.

Keturios alternatyvos – kurią rinktis?

Po posėdžio gegužę Seime viešam miškininkų svarstymui pateiktos valstybinių miškų valdymo tobulinimo 4 alternatyvos. ,,Ekonominiu požiūriu skubiai daryti valstybinių miškų valdymo struktūros bet kokią pertvarką nėra jokios būtinybės,“ – pastebėjo LMS prezidentas doc. Edmundas Bartkevičius, valdybos posėdyje dalyvavę kai kurie LMS prezidiumo nariai. Apžvelgdamas miškų urėdijų ūkinę veiklą, tai pranešime patvirtino ir generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. Pernai miškų urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 115 mln. litų mokesčių.

Ir ekonominiu sunkmečiu miškų urėdijos vykdo būtinus privalomuosius miškų atkūrimo, apsaugos darbus, trečdaliu mažindamos darbuotojų atlyginimus, trumpindamos darbo laiką, bet nebankrutuoja, kaip privačios įmonės, masiškai neatleidžia darbuotojų. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šiemet miškų urėdijose dirba 2054 specialistai. Pernai miškų urėdijose vidutinis specialisto atlyginimas buvo 3250 Lt, šiemet sumažėjo iki 2200 Lt. Žinoma, jis nėra vienodas visose miškų urėdijose.

Pasak LMS prezidento doc. E. Bartkevičiaus ir kitų pasisakiusiųjų, mažiausiai radikali ir ekonomiškai pateisinama galėtų būti siūloma pirmoji valdymo tobulinimo alternatyva. Miškų urėdų nuolat veikiančio gamybinio susirinkimo pirmininko, Jurbarko miškų urėdo Fausto Bakio paskaičiavimu, šios alternatyvos ekonominė nauda prilygtų vidutiniškai 2 Lt priedui už parduotą medienos kietmetrį.

Sukūrus vieningą informacinę sistemą, internetinį medienos prekybos tinklalapį (ką jau padarė ir Baltarusijos miškininkai), centralizuotą buhalterinę apskaitą ir perdavus Generalinei miškų urėdijai dalį miškų urėdijų atliekamų miškų administravimo, medienos prekybos, vidaus audito, juridinio aptarnavimo ir viešųjų ryšių funkcijų, miškų urėdijose dar būtų galima sumažinti apie 114 darbuotojų.

Be to, išlyginti skirtumus tarp miškų urėdijų gaunamų pajamų dėl nevienodų gamtinių ūkininkavimo sąlygų, priešgaisrinės miškų apsaugos, vykdomų šalies miškininkystės mokslui – mokymui reikalingų darbų, steigtinas išlyginamasis miško pajamų fondas. Jam siūloma skirti kasmet apie 3 proc. miškų urėdijų gaunamų pajamų (šiemet miškų urėdijos planuoja gauti apie 330 mln. Lt pajamų).

Prof. Remigijaus Ozolinčiaus pastebėjimu, toks valstybinių miškų valdymo modelis, kaip Lietuvoje, yra tik keliose Europos šalyse. Todėl radikalios reformos neišvengiamos.

Bet kokiai reformai reikia keisti teisės aktus

Pristatydamas susidariusią situaciją, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas pažymėjo, kad be teisės aktų pakeitimų negalima įgyvendinti jokios reformos. Daugeliui priimtinas Lenkijos valstybinių miškų valdymo modelis, kur Generalinė miškų direkcija ir regionuose miškų urėdijos yra panašaus teisinio ir ūkinio statuso, dalis darbų centralizuota. Pas mus Generalinė miškų urėdija – biudžetinė įstaiga, miškų urėdijos – pelno siekiančios valstybinės įmonės, kurios savo lėšų negali perduoti biudžetinei įstaigai. Todėl iškyla problema, kaip teisiškai disponuoti siūlomu išlyginamuoju miškų urėdijų pajamų fondu?

Pasak V. Vaičiūno, reali išeitis – keisti Generalinės miškų urėdijos statusą, ją reorganizuoti į valstybinę įmonę.

Bet tuomet iš kokių lėšų tokia įmonė būtų išlaikoma, kokias ji atliktų funkcijas, kas būtų miškų urėdijų steigėjas?

Generalinio miškų urėdo pavaduotojo Andriaus Vancevičiaus teigimu, šiam reformos variantui praktiškai įgyvendinti reikia keisti daug teisės aktų, kad vieni kitiems neprieštarautų, nekiltų teisinis ir ūkinis chaosas. Generalinę miškų urėdiją pavertus valstybės įmone, Vyriausybės potvarkiu visos valstybinės miško įmonės gali būti sujungtos į vieną ūkinį subjektą, kaip siūloma 4-oje alternatyvoje. Ar to siekiame?

Už išlyginamojo miškų urėdijų pajamų fondo įsteigimą dar prieš dvejus metus pasisakė mažos ir mokomosios (Dubravos, Kazlų Rūdos) miškų urėdijos, kuriose veisiami eksperimentiniai, genetiniai miško želdiniai, vykdomi moksliniai tyrimai, miškininkystės studijų programos. Bet didžiosios miškų urėdijos nėra linkusios dalį savo pajamų skirti į bendrą miško fondą, iš kurio, vargu, ar pačios ką gautų. Pasak Trakų miškų urėdo Vyganto Mierkio, įvedus šiemet nuo liepos mėn. privalomąjį 5 proc. miško išteklių mokestį, kiekviena miškų urėdija be pelno mokesčio privalės atiduoti 10 proc. pajamų (anksčiau dar 5 proc. buvo atskaitomi bendrųjų reikmių programai vykdyti). Ar sutiks miškų urėdijų kolektyvai dar veržtis diržus? Iš kitos pusės žiūrint, kuo kalti girininkai, kiti specialistai, dirbantys tą patį darbą mažose, nepelningose miškų urėdijose ir gaunantys mažesnį atlyginimą? Kas turėtų finansuoti mokslo – mokymo darbus eksperimentinėse, mokomosiose miškų urėdijose?

Išsaugoti arčiausiai miško esančią grandį – girininkijas

Kad nebūtume reformatorių dirbtinai išskaidomi ir supriešinami, Jurbarko miškų urėdas F. Bakys prašė kolegas nesiskaidyti LMS veikloje pagal užimamas pareigas, nedalinti žmonių į dirbančius urėdijų centruose ir girininkijose, nes iškilus valstybinio miškų ūkio monopolizavimo grėsmei reikės susitelkti, išsakyti vieningą nuomonę. Posėdyje išsakyta nuostata – bet kokios reformos atveju nemažinti daugiau girininkijų ir jose dirbančių žmonių skaičiaus. Kas liko iš girininkijų po valdymo tobulinimo reformų, matome Estijoje ir Latvijoje.

Iškilus nepriimtinai valstybinių miškų valdymo struktūros reformos grėsmei, LMS prezidiumas įsipareigojo priimti atitinkamus sprendimus, reikalui esant šaukti neeilinį miškininkų suvažiavimą.

Posėdžio dalyviai pasiūlė parengti kreipimąsi į Aplinkos minsitrą.

 

 Kontrastai informacija