Šiemet Lietuvos grūdų bendras derlius geras, manoma, kad bus tiek, kiek ir pernai – apie 3,5 mln. t. Pusę šio kiekio reikia išvežti į užsienį, nes metinis vidaus poreikis yra maždaug 1,7 mln. t. Ar šiemet irgi išsilaikys panašus vidaus suvartojimo lygis, grūdų perdirbėjai negali atsakyti, nes vartojimas, kaip pastebima, dėl ekonominės krizės mažėja.
- Praėjusiais metais ūkininkai, tikėdamiesi aukštesnių kainų, dalies derliaus nepardavė, taip pat ir dalis elevatorių turi pernykščių grūdų likučių. Todėl per javapjūtę dauguma elevatorių greitai buvo užpildyti. Pavyzdžiui, „Kėdainių grūdai“ pernai per liepą ir rugpjūtį priėmė apie 30 tūkst. t grūdų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 40 tūkst. t. Dabar elevatorius irgi pilnas. Vienu metu jame galima laikyti palyginti nedaug - iki 30 tūkst. t grūdų. Pardavimo kiekiai šiuo metu nedideli. Panaši situacija rudenį buvo ir pernai, kai per liepą-rugpjūtį išvežta tik apie 11 tūkst. t. O šiemet tuo laiku realizavome jau 25 tūkst. t. Apyvarta vyksta, nors ir sunkiai, – pasakoja „Litagros“ grupei priklausančios akcinės bendrovės „Kėdainių grūdai“ generalinis direktorius Darius Karpavičius.
Keturiasdešimtuosius metus veikiantys „Kėdainių grūdai“ superka ir parduoda grūdus, taip pat gamina ruginius miltus, kombinuotuosius pašarus bei šunų ėdalą.
„Ūkininko patarėjas“ jau rašė apie tai, jog rugpjūčio mėn. grūdų supirkėjai susidūrė su vagonų trūkumo problema. Pasak D. Karpavičiaus, dabar situacija dėl grūdų transportavimo geležinkeliais iki uosto pagerėjo, tačiau problemų atsirado uoste, nes stringa javų gabenimas laivais. Tokia situacija kelia javų augintojų pasipiktinimą, nes jie neturi kur dėti derliaus, kurio negali priimti grūdų įmonės.
Didžiausia šių metų problema – ribotos grūdų priėmimo elevatoriuose galimybės. Ūkininkai nepatenkinti ir dėl to, kad, trūkstant vietos savo aruoduose, įmonės nurodo, jog vieną dieną priimsiančios, pavyzdžiui, tik pirmos klasės kviečius, o kitą dieną – tik antros klasės, ir pan. Todėl būna atvejų, kai ūkininkui, atvežusiam ne tos klasės grūdus, apsisukus pilna mašina tenka grįžti namo. Tokia tvarka žemdirbiams kelia nepatogumų ir yra neparanki.
– Jeigu nuo pat sezono pradžios „Lietuvos geležinkeliai“ sugebėtų pateikti reikiamą grūdams gabenti tinkamų vagonų skaičių, jei eksportuotojai galėtų užsitikrinti, kad laiku galės pakrauti laivus ir grūdus išgabenti į kitas šalis, nebūtų tokių strigimų, kaip susidarė šiemet, – mano D. Karpavičius.
Grūdų kokybė priklauso nuo ūkininko
Supirkėjams, kaip ir javų augintojams, itin aktuali parduodamų grūdų kokybė. Elevatorių specialistai pastebi vieną ūkininkų gana dažnai daromą klaidą – jie persistengia džiovindami grūdus, t.y. juos perkaitina. „Būna atvejų, kai atvežami vos 11 proc. drėgnumo grūdai. Tuo tarpu pagal standarto reikalavimus galima priimti grūdus, kurių drėgmė ne mažesnė kaip 12 proc. O bazinis grūdų drėgnumas nustatytas 14 proc. Perdžiovinus grūdus jie sugadinami: pernelyg aukštoje temperatūroje sumažėja glitimo procentas, grūdai tampa trapūs. Tokiu atveju gali atsirasti daug skaldytų grūdų. Pagal standartą pirmos klasės grūduose grūdinių priemaišų, į kurias įeina ir skaldyti grūdai, leidžiama iki 6 proc., antros klasės – iki 8 proc., trečios – iki 9 proc. Todėl ūkininkai, kurie perdžiovina ir taip suskaldo grūdus, patiria nuostolių, nes grūdai dėl prastesnės kokybės patenka į žemesnę klasę. Be to, labai sausi grūdai mažiau sveria, vėlgi sumažėja jų masė, o kartu ir pajamos“, – apie šiųmečio derliaus kokybės aktualijas pasakoja D. Karpavičius. Jis priduria ir tai, jog šiemet per javapjūtę, kai nusistovėjo geri orai, javai buvo sausi, todėl prastesni kombainai taip pat skaldė kuliamus grūdus. Todėl irgi padidėjo grūdinių priemaišų kiekis.
Dar viena šiųmečių grūdų kokybės problema – saiko svorio trūkumas. Saiko svorį mažina didelis smulkių grūdų skaičius masėje. Dėl saiko svorio taip pat grūdai gali pakliūti į mažesnę kokybės klasę.
D. Karpavičius pastebi, kad šiemet daug javų užkrėsti kibiųjų lipikų sėklomis. Pasėliuose augintojai neišnaikino šių piktžolių, o išvalyti jų iš grūdų beveik neįmanoma. Leistina grūdų užkrėtimo piktžolėmis norma yra iki 0,1 proc. Kai kurie supirkėjai kartais dar priimdavo grūdus, turinčius iki 0,2 proc. piktžolių. Tačiau šiemet šis procentas kur kas didesnis. Tokių grūdų elevatoriai negali priimti.
Supirkėjai pastebi, kad šiemet rugiuose padaugėjo skalsių. Leistina jų norma – 0,05 proc. Šiemet jų kiekis viršija 0,2 proc., vadinasi, net keturis kartus daugiau.
Sandėliuose veisiasi kenkėjai
Supirkėjai nerimauja ir dėl to, jog stokojant vietos elevatoriuose grūdams iš ūkininkų priimti pastarieji derlių priversti laikyti savo sandėliuose, tačiau ne visi sugeba išsaugoti grūdų kokybę. Elevatorių specialistai įspėja ūkininkus, laikančius derlių savo ūkyje, stebėti, ar nesidaugina kenkėjai. Mat atvežtuose iš ūkių sandėlių grūduose supirkėjai jau randa straubliukų, milčių, kitų kenkėjų.
– Tikėtina, kad tokie grūdai buvo laikomi neišvalytuose, nedezinfekuotuose sandėliuose. Be to, antroje javapjūtės pusėje buvo kuliami drėgnesni grūdai, juos supylus į sandėlį, drėgmė skatino kenkėjų dauginimąsi. Dažnai ūkininkai įsivaizduoja, kad savo sandėlyje turi labai kokybiškus grūdus. Tik tada, kai juos atveža į elevatorių ir ten nustatomi kokybės rodikliai, paaiškėja, kad ji nėra tokia puiki, kaip manyta, – teigė D. Karpavičius. – Ir ateityje, ko gero, kenkėjais užkrėstų grūdų tik daugės.
Pasak D. Karpavičiaus, minėtos grūdų kokybės problemos itin paaštrėjo šiemet. Ankstesniais metais ūkininkai dėl to mažiau sielodavosi, nes kaina buvo aukštesnė ir pelno vis tiek likdavo. Tuo tarpu šį sezoną, kai grūdai pigūs, bet koks menkiausias kokybės parametrų sumažėjimas kartu sumenkina ir gaunamą už grūdus kainą. Todėl grūdų augintojai labai jautriai reaguoja į kokybės tyrimų rezultatus.
– Ūkininkams patarčiau atkreipti dėmesį į grūdų džiovinimo technologinius procesus, javų auginimo technologijas. Šiemet daugelis taupė trąšas, pesticidus, bet dėl to nukentėjo grūdų kokybė ir derlingumas, – neabejoja generalinis direktorius.
Rugių paklausa mažėja
Į „Kėdainių grūdus“ atvežamų kviečių kokybė tokia: pirmos klasės – apie 30 proc., antros – apie 50 proc., trečios-ketvirtos – iki 20 proc.
– Kalbos prieš javapjūtę, kad bus daug pašarinių grūdų, nepasitvirtino. Iš tiesų pašarinių grūdų dalis nėra didelė, – teigia D. Karpavičius.
Šiuo metu už antros klasės kviečius „Kėdainių grūdai“ moka 330 Lt/t, trečios-ketvirtos klasės – 320-300 Lt/t.
Už rugius mokama vos 170-180 Lt/t. Ar neatsitiks taip, kad, nusivylę tokiomis kainomis, šį rudenį ūkininkai rugių plotus dar labiau sumažins? D. Karpavičiaus nuomone, gali būti ir taip. Tačiau, supirkėjų teigimu, mūsų šalies rinkoje rugių yra per daug. Stambūs ruginių miltų gamintojai, neskaitant mažų malūnėlių, šalyje tik trys. Kaip pastebi „Kėdainių grūdų“ generalinis direktorius, ruginių miltų paklausa, o kartu ir vartojimas, kasmet vis mažėja po 5 proc. Nors tikėtasi, kad per ekonominį sunkmetį juodos duonos paklausa padidės, tačiau kol kas to nejaučiama. Dalis lietuviškų rugių eksportuojama, tačiau eksporto kaina taip pat žema. Be to, ribotos jo galimybės, nes rugius vartoja tik kai kurios šalys. „Jei rugių plotai sumažės, nieko baisaus neatsitiks. Kita vertus, mažiau derlinguose šalies rajonuose ūkininkaujantys žemdirbiai nelabai turi pasirinkimo, jie sėja rugius, nes kviečiai tose žemėse nedera“, - sako D. Karpavičius.
Intervenciniai pirkimai gali vykti lėtai
Šiuo metu miežių kaina jau mažesnė už intervencinę ir tesiekia vos 250-270 Lt/t. Pirmos klasės kviečių kaina taip pat arti intervencinės (348 Lt/t) ribos. Augintojai, matyt, laukia lapkričio pirmosios, dienos, nuo kurios Europos Sąjungoje prasideda intervencinių grūdų pirkimas. Tačiau D. Karpavičius mano, kad intervencijai įsibėgėti gali trukdyti laisvų talpyklų elevatoriuose trūkumas. Juk sandėliuose dar yra pernykščio derliaus neparduotų intervencinių grūdų. „Kėdainių grūdai“ intervencinių grūdų neperka, nes mūsų elevatorius tam per mažas. Kalbant apie kitus elevatorius, iki Naujųjų metų, matyt, didelio grūdų pardavimo nebus. Todėl įmonės galės priimti naują derlių tik tada, kai bus išvežti seni grūdai. Tuo tarpu intervencijai grūdų pasiūla prognozuojama didelė“, – įsitikinęs D. Karpavičius.
Nepaisant to, kad dabar miežių kaina maža, ūkininkai juos vis tiek veža į elevatorius. Mat dalis žemdirbių neturi sandėlių jiems laikyti, dalį spaudžia agroprekių tiekėjai atsiskaityti už trąšas, pesticidus, taip pat ir kiti kreditoriai.
Pelnas ,,nusėda“ kepėjų ir prekybininkų kišenėse
Ateities prognozės nėra dėkingas dalykas, todėl supirkėjai vengia kalbėti apie galimus rinkos kainų pokyčius. Pasak D. Karpavičiaus, kainų augimo tendencijų tikėtis sunku. Ar jos dar kris, taip pat keblu numatyti, nes kainos jau ir taip žemos. „Kad grūdų kainos bus tokios mažos, sezono pradžioje tikriausiai neįsivaizdavo niekas“, - kalba D. Karpavičius. Pasak jo, mažėjant grūdų kainoms kartu krinta ir parduodamų jų produktų, pavyzdžiui, kombinuotųjų pašarų, kaina. Ūkininkai nebenori pigiai parduoti grūdų, geriau juos šeria savo gyvuliams. Tad mažėja ir įmonėse gaminamų pašarų paklausa. Iki 2007 m. kombinuotųjų pašarų gamyba ir paklausa augo gana dideliais tempais, iki 30 proc. kasmet. Dabar šioje srityje gamyba sumažėjo net iki 50 proc. Tai lėmė pieno ūkio krizė.
Supirkėjai aiškina, kad grūdų supirkimo kainų kritimas jiems pelno dalies nepadidino.
– Mes dirbame panašiu pelningumu, ar kainos būtų aukštos, ar žemos, – teigia D. Karpavičius.
Tai kur „nusėda“ didesnis pelnas, jei duona per pastaruosius metus praktiškai neatpigo? Tai kepėjų ir dar didesnė prekybininkų kišenės.
– Grūdų perdirbimo rinkoje konkurencija labai didelė. Lietuvoje esame trys stambūs ruginių miltų gamintojai, tačiau nemažai miltų įvežama iš Latvijos, Lenkijos. Mes negalime diktuoti kainų, jas nustato rinka. Todėl pakelti kainų neįmanoma, – aiškina „Kėdainių grūdų“ vadovas.
- Praėjusiais metais ūkininkai, tikėdamiesi aukštesnių kainų, dalies derliaus nepardavė, taip pat ir dalis elevatorių turi pernykščių grūdų likučių. Todėl per javapjūtę dauguma elevatorių greitai buvo užpildyti. Pavyzdžiui, „Kėdainių grūdai“ pernai per liepą ir rugpjūtį priėmė apie 30 tūkst. t grūdų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 40 tūkst. t. Dabar elevatorius irgi pilnas. Vienu metu jame galima laikyti palyginti nedaug - iki 30 tūkst. t grūdų. Pardavimo kiekiai šiuo metu nedideli. Panaši situacija rudenį buvo ir pernai, kai per liepą-rugpjūtį išvežta tik apie 11 tūkst. t. O šiemet tuo laiku realizavome jau 25 tūkst. t. Apyvarta vyksta, nors ir sunkiai, – pasakoja „Litagros“ grupei priklausančios akcinės bendrovės „Kėdainių grūdai“ generalinis direktorius Darius Karpavičius.
Keturiasdešimtuosius metus veikiantys „Kėdainių grūdai“ superka ir parduoda grūdus, taip pat gamina ruginius miltus, kombinuotuosius pašarus bei šunų ėdalą.
„Ūkininko patarėjas“ jau rašė apie tai, jog rugpjūčio mėn. grūdų supirkėjai susidūrė su vagonų trūkumo problema. Pasak D. Karpavičiaus, dabar situacija dėl grūdų transportavimo geležinkeliais iki uosto pagerėjo, tačiau problemų atsirado uoste, nes stringa javų gabenimas laivais. Tokia situacija kelia javų augintojų pasipiktinimą, nes jie neturi kur dėti derliaus, kurio negali priimti grūdų įmonės.
Didžiausia šių metų problema – ribotos grūdų priėmimo elevatoriuose galimybės. Ūkininkai nepatenkinti ir dėl to, kad, trūkstant vietos savo aruoduose, įmonės nurodo, jog vieną dieną priimsiančios, pavyzdžiui, tik pirmos klasės kviečius, o kitą dieną – tik antros klasės, ir pan. Todėl būna atvejų, kai ūkininkui, atvežusiam ne tos klasės grūdus, apsisukus pilna mašina tenka grįžti namo. Tokia tvarka žemdirbiams kelia nepatogumų ir yra neparanki.
– Jeigu nuo pat sezono pradžios „Lietuvos geležinkeliai“ sugebėtų pateikti reikiamą grūdams gabenti tinkamų vagonų skaičių, jei eksportuotojai galėtų užsitikrinti, kad laiku galės pakrauti laivus ir grūdus išgabenti į kitas šalis, nebūtų tokių strigimų, kaip susidarė šiemet, – mano D. Karpavičius.
Grūdų kokybė priklauso nuo ūkininko
Supirkėjams, kaip ir javų augintojams, itin aktuali parduodamų grūdų kokybė. Elevatorių specialistai pastebi vieną ūkininkų gana dažnai daromą klaidą – jie persistengia džiovindami grūdus, t.y. juos perkaitina. „Būna atvejų, kai atvežami vos 11 proc. drėgnumo grūdai. Tuo tarpu pagal standarto reikalavimus galima priimti grūdus, kurių drėgmė ne mažesnė kaip 12 proc. O bazinis grūdų drėgnumas nustatytas 14 proc. Perdžiovinus grūdus jie sugadinami: pernelyg aukštoje temperatūroje sumažėja glitimo procentas, grūdai tampa trapūs. Tokiu atveju gali atsirasti daug skaldytų grūdų. Pagal standartą pirmos klasės grūduose grūdinių priemaišų, į kurias įeina ir skaldyti grūdai, leidžiama iki 6 proc., antros klasės – iki 8 proc., trečios – iki 9 proc. Todėl ūkininkai, kurie perdžiovina ir taip suskaldo grūdus, patiria nuostolių, nes grūdai dėl prastesnės kokybės patenka į žemesnę klasę. Be to, labai sausi grūdai mažiau sveria, vėlgi sumažėja jų masė, o kartu ir pajamos“, – apie šiųmečio derliaus kokybės aktualijas pasakoja D. Karpavičius. Jis priduria ir tai, jog šiemet per javapjūtę, kai nusistovėjo geri orai, javai buvo sausi, todėl prastesni kombainai taip pat skaldė kuliamus grūdus. Todėl irgi padidėjo grūdinių priemaišų kiekis.
Dar viena šiųmečių grūdų kokybės problema – saiko svorio trūkumas. Saiko svorį mažina didelis smulkių grūdų skaičius masėje. Dėl saiko svorio taip pat grūdai gali pakliūti į mažesnę kokybės klasę.
D. Karpavičius pastebi, kad šiemet daug javų užkrėsti kibiųjų lipikų sėklomis. Pasėliuose augintojai neišnaikino šių piktžolių, o išvalyti jų iš grūdų beveik neįmanoma. Leistina grūdų užkrėtimo piktžolėmis norma yra iki 0,1 proc. Kai kurie supirkėjai kartais dar priimdavo grūdus, turinčius iki 0,2 proc. piktžolių. Tačiau šiemet šis procentas kur kas didesnis. Tokių grūdų elevatoriai negali priimti.
Supirkėjai pastebi, kad šiemet rugiuose padaugėjo skalsių. Leistina jų norma – 0,05 proc. Šiemet jų kiekis viršija 0,2 proc., vadinasi, net keturis kartus daugiau.
Sandėliuose veisiasi kenkėjai
Supirkėjai nerimauja ir dėl to, jog stokojant vietos elevatoriuose grūdams iš ūkininkų priimti pastarieji derlių priversti laikyti savo sandėliuose, tačiau ne visi sugeba išsaugoti grūdų kokybę. Elevatorių specialistai įspėja ūkininkus, laikančius derlių savo ūkyje, stebėti, ar nesidaugina kenkėjai. Mat atvežtuose iš ūkių sandėlių grūduose supirkėjai jau randa straubliukų, milčių, kitų kenkėjų.
– Tikėtina, kad tokie grūdai buvo laikomi neišvalytuose, nedezinfekuotuose sandėliuose. Be to, antroje javapjūtės pusėje buvo kuliami drėgnesni grūdai, juos supylus į sandėlį, drėgmė skatino kenkėjų dauginimąsi. Dažnai ūkininkai įsivaizduoja, kad savo sandėlyje turi labai kokybiškus grūdus. Tik tada, kai juos atveža į elevatorių ir ten nustatomi kokybės rodikliai, paaiškėja, kad ji nėra tokia puiki, kaip manyta, – teigė D. Karpavičius. – Ir ateityje, ko gero, kenkėjais užkrėstų grūdų tik daugės.
Pasak D. Karpavičiaus, minėtos grūdų kokybės problemos itin paaštrėjo šiemet. Ankstesniais metais ūkininkai dėl to mažiau sielodavosi, nes kaina buvo aukštesnė ir pelno vis tiek likdavo. Tuo tarpu šį sezoną, kai grūdai pigūs, bet koks menkiausias kokybės parametrų sumažėjimas kartu sumenkina ir gaunamą už grūdus kainą. Todėl grūdų augintojai labai jautriai reaguoja į kokybės tyrimų rezultatus.
– Ūkininkams patarčiau atkreipti dėmesį į grūdų džiovinimo technologinius procesus, javų auginimo technologijas. Šiemet daugelis taupė trąšas, pesticidus, bet dėl to nukentėjo grūdų kokybė ir derlingumas, – neabejoja generalinis direktorius.
Rugių paklausa mažėja
Į „Kėdainių grūdus“ atvežamų kviečių kokybė tokia: pirmos klasės – apie 30 proc., antros – apie 50 proc., trečios-ketvirtos – iki 20 proc.
– Kalbos prieš javapjūtę, kad bus daug pašarinių grūdų, nepasitvirtino. Iš tiesų pašarinių grūdų dalis nėra didelė, – teigia D. Karpavičius.
Šiuo metu už antros klasės kviečius „Kėdainių grūdai“ moka 330 Lt/t, trečios-ketvirtos klasės – 320-300 Lt/t.
Už rugius mokama vos 170-180 Lt/t. Ar neatsitiks taip, kad, nusivylę tokiomis kainomis, šį rudenį ūkininkai rugių plotus dar labiau sumažins? D. Karpavičiaus nuomone, gali būti ir taip. Tačiau, supirkėjų teigimu, mūsų šalies rinkoje rugių yra per daug. Stambūs ruginių miltų gamintojai, neskaitant mažų malūnėlių, šalyje tik trys. Kaip pastebi „Kėdainių grūdų“ generalinis direktorius, ruginių miltų paklausa, o kartu ir vartojimas, kasmet vis mažėja po 5 proc. Nors tikėtasi, kad per ekonominį sunkmetį juodos duonos paklausa padidės, tačiau kol kas to nejaučiama. Dalis lietuviškų rugių eksportuojama, tačiau eksporto kaina taip pat žema. Be to, ribotos jo galimybės, nes rugius vartoja tik kai kurios šalys. „Jei rugių plotai sumažės, nieko baisaus neatsitiks. Kita vertus, mažiau derlinguose šalies rajonuose ūkininkaujantys žemdirbiai nelabai turi pasirinkimo, jie sėja rugius, nes kviečiai tose žemėse nedera“, - sako D. Karpavičius.
Intervenciniai pirkimai gali vykti lėtai
Šiuo metu miežių kaina jau mažesnė už intervencinę ir tesiekia vos 250-270 Lt/t. Pirmos klasės kviečių kaina taip pat arti intervencinės (348 Lt/t) ribos. Augintojai, matyt, laukia lapkričio pirmosios, dienos, nuo kurios Europos Sąjungoje prasideda intervencinių grūdų pirkimas. Tačiau D. Karpavičius mano, kad intervencijai įsibėgėti gali trukdyti laisvų talpyklų elevatoriuose trūkumas. Juk sandėliuose dar yra pernykščio derliaus neparduotų intervencinių grūdų. „Kėdainių grūdai“ intervencinių grūdų neperka, nes mūsų elevatorius tam per mažas. Kalbant apie kitus elevatorius, iki Naujųjų metų, matyt, didelio grūdų pardavimo nebus. Todėl įmonės galės priimti naują derlių tik tada, kai bus išvežti seni grūdai. Tuo tarpu intervencijai grūdų pasiūla prognozuojama didelė“, – įsitikinęs D. Karpavičius.
Nepaisant to, kad dabar miežių kaina maža, ūkininkai juos vis tiek veža į elevatorius. Mat dalis žemdirbių neturi sandėlių jiems laikyti, dalį spaudžia agroprekių tiekėjai atsiskaityti už trąšas, pesticidus, taip pat ir kiti kreditoriai.
Pelnas ,,nusėda“ kepėjų ir prekybininkų kišenėse
Ateities prognozės nėra dėkingas dalykas, todėl supirkėjai vengia kalbėti apie galimus rinkos kainų pokyčius. Pasak D. Karpavičiaus, kainų augimo tendencijų tikėtis sunku. Ar jos dar kris, taip pat keblu numatyti, nes kainos jau ir taip žemos. „Kad grūdų kainos bus tokios mažos, sezono pradžioje tikriausiai neįsivaizdavo niekas“, - kalba D. Karpavičius. Pasak jo, mažėjant grūdų kainoms kartu krinta ir parduodamų jų produktų, pavyzdžiui, kombinuotųjų pašarų, kaina. Ūkininkai nebenori pigiai parduoti grūdų, geriau juos šeria savo gyvuliams. Tad mažėja ir įmonėse gaminamų pašarų paklausa. Iki 2007 m. kombinuotųjų pašarų gamyba ir paklausa augo gana dideliais tempais, iki 30 proc. kasmet. Dabar šioje srityje gamyba sumažėjo net iki 50 proc. Tai lėmė pieno ūkio krizė.
Supirkėjai aiškina, kad grūdų supirkimo kainų kritimas jiems pelno dalies nepadidino.
– Mes dirbame panašiu pelningumu, ar kainos būtų aukštos, ar žemos, – teigia D. Karpavičius.
Tai kur „nusėda“ didesnis pelnas, jei duona per pastaruosius metus praktiškai neatpigo? Tai kepėjų ir dar didesnė prekybininkų kišenės.
– Grūdų perdirbimo rinkoje konkurencija labai didelė. Lietuvoje esame trys stambūs ruginių miltų gamintojai, tačiau nemažai miltų įvežama iš Latvijos, Lenkijos. Mes negalime diktuoti kainų, jas nustato rinka. Todėl pakelti kainų neįmanoma, – aiškina „Kėdainių grūdų“ vadovas.
