Anisakiazė – parazitinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos.
Sukėlėjo vystymasis
Sukėlėjas vystosi stadijomis: suaugusi kirmėlė, kiaušinėlis, lerva. Suaugusios 15 cm ilgio ir 2-4 mm skersmens Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens kirmėlės aptinkamos jūros žinduolių žarnyne. Patelės išskiria kiaušinėlius, kurie su minėtų gyvūnų fekalijomis patenka į vandenį. Kiaušinėliuose formuojasi I stadijos lervos. Išsilaisvinusias iš kiaušinėlių II stadijos lervas praryja vėžiagyviai. Juose vystosi III stadijos lervos.
Užkrėstus vėžiagyvius suėda žuvys ir galvakojai moliuskai (aštuonkojai, kalmarai ir kt.) o juos – jūros žinduoliai. Kai jūros žinduolių organizme III stadijos lerva virsta suaugusiu kirminu, prasideda naujas sukėlėjo vystymosi ciklas.
Žmogus Anisakis lervomis užsikrečia suvartojęs užkrėstą žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį ar galvakojus moliuskus.
Sukėlėjo paplitimas ir savybės
Prancūzijos maisto saugos agentūros (AFSSA) duomenimis, Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos aptinkamos viso pasaulio jūrose ir vandenynuose. Priklausomai nuo rūšies ir žvejybos zonos, apie 15-100 proc. jūros žuvų yra užkrėstos Anisakis lervomis. Užkrėstų galvakojų moliuskų yra mažiau – 20-35 proc.
Prancūzijoje atlikti dažniausiai vartojamų žuvų tyrimai parodė, kad 80 proc. ančiuvių, 30 proc. skumbrių, 70 proc. menkių bei 90 proc. merlangų yra užkrėsti Anisakis lervomis.
Dažniausiai lervos aptinkamos žuvies žarnose, susisukusios į spiralę, apgaubtos kapsule. Mirus žuviai, jos gali migruoti į raumenis.
Anisakis lervos turi savybę išgyventi žemesnėje nei 0°C temperatūroje, druskos tirpale bei acte.
Klinika
Žmogui anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Patekusios į žarnyną Anisakis lervos gali sąlygoti eozinofilinių granuliomų susidarymą, dėl to gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas.
Anisakis lervos žmogaus organizme taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Sergamumas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2007-2009 metais žmonių susirgimo anisakiaze atvejų neužregistruota.
Ši liga registruojama tose pasaulio valstybėse, kuriose populiaru valgyti žalią arba netinkamai apdorotą (šaldytą, sūdytą, marinuotą, rūkytą) jūros žuvį ar galvakojus moliuskus. Štai Japonijoje, kurioje įprasta valgyti suši, kasmet registruojama 2500 žmonių susirgimo anisakiaze atvejų. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet minėta parazitine liga suserga 10 žmonių.
Žmonių susirgimo anisakiaze atvejai dažniausiai registruojami šiose Europos valstybėse: Ispanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kasmet kiekvienoje minėtoje valstybėje registruojama apie 20 anisakiazės atvejų.
Laboratoriniai tyrimai
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose atliekami neperdirbtų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų bei jų gaminių laboratoriniai tyrimai dėl helmintų (Anisakis simplex, Philometra spp. nematodų, Mikrosporų pseudocistų ir kt.). 2007 metais buvo atlikti 670, 2008 metais – 520, 2009 metais – 392, 2010 metais (sausio – balandžio mėn.) – 93 minėtų mėginių mikrobiologiniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, 2009 metais teisės aktų reikalavimų neatitiko 30, o 2010 metais (sausio – balandžio mėn.) – 5 neperdirbtų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų bei jų gaminių tyrimų rezultatai.
Remiantis 2009-1010 metų Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, dažniausiai Anisakis simplex nematodai aptinkami sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje, žuvų konservuose.
Prevencijos priemonės
Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:
· Sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnų į raumenis.
· Žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba užšaldyti. Anisakiazės sukėlėjai žūva kaitinant žuvį 60°C temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant –35°C ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant –23°C temperatūroje per mažiausiai 7 dienas.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas informuoja, kad maistui skirtų žuvų mikrobiologinius tyrimus atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijos. Žuvų parazitologinis tyrimas fiziniams ir juridiniams asmenims kainuoja 30 litų.
Nmvrvi inf.
