Pirmadienį su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene susitikę pieno ir mėsos perdirbėjai, vaisių ir daržovių augintojai papasakojo apie savo problemas, kilusias dėl Rusijos įvestų apribojimų žemės ūkio ir maisto produktų importui, ir diskutavo apie galimų rinkos reguliavimo priemonių taikymą.

             Į Rusiją savo produkciją eksportavo 4 didžiausios šalies pieno perdirbimo įmonės: „Rokiškio sūris“, „Vilkyškių pieninė“, „Pieno žvaigždės“ ir „Žemaitijos pienas“. Kasdien šios įmonės tebesuperka 1410 t perteklinio pieno, iš kurio būdavo gaminami specialiai Rusijos rinkai pritaikyti produktai. Šiam kiekiui pieno supirkti reikia beveik 60 mln. Lt per mėnesį. „Mėnesiui subsidija turėtų būti apie 20 mln. Lt, kad galėtume atsiskaityti su žemdirbiais. Paramos mums reikėtų 2-3 mėnesiams“, - skaičiavo pienininkų atstovas, AB „Rokiškio sūris“ gen. direktorius Dalius Trumpa. Pieno perdirbėjai neabejoja, kad geriausias sprendimas būtų superkamą pieną perdirbti į lieso pieno miltus, sviestą ir sūrius, kuriems gali būti taikomi intervenciniai pirkimai.

            Įvedus eksporto apribojimus, nemažą smūgį patyrė atsigaunantis Lietuvos gyvulininkystės sektorius – mėsos perdirbėjai neslėpė susiduriantys su didelėmis problemomis. Rusijos rinkos dalis mėsos ir jos gaminių sektoriuje sudarė beveik 300 mln. Lt. Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, Rusija jiems buvo didžiausia trečiųjų šalių rinka, kuriai puikiai įtiko lietuviškos mėsos kokybės ir kainos santykis. Susitikimo metu mėsos perdirbėjai prašė didesnę pagalbą skirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbui su eksporto sertifikatais. „Valstybės institucijų pagalbos reikia ir mums svarbiai alternatyvai – ritualiniams skerdimams, jų legalizavimui“, – apie perdirbėjams reikalingą gelbėjimosi ratą kalbėjo E. Mackevičius. UAB „Biovela“ gen. direktorius Virginijus Kantauskas pabrėžė, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti kainų skirtumo kompensavimui žemdirbiams.

           Šalies vaisių ir daržovių augintojai sakė ypač besibaiminantys mažėjančių kainų. „Daržovės yra greitai gendantis produktas, kurį reikia sunaudoti per nustatytą  laiko tarpą. Dalis ES produkcijos nusės mūsų šalyje, todėl mums labai svarbi prekybos įmonių reakcija į šią situaciją“, – neslėpė susirūpinimo Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė. Ji  vylėsi, kad vaisių ir daržovių sektoriuje Europos Komisija netrukus įjungs krizių valdymo mechanizmą. Daug vilčių vaisių ir daržovių augintojai deda į lietuviškos produkcijos suvartojimo didinimą – viešuosius pirkimus, tiekimą mokykloms. „Sektorius turėtų geresnes perspektyvas, jei būtų  didesnės daržovių perdirbimo galimybės. Štai Azijos rinką domina Lietuvoje išaugintos šaldytos daržovės, tačiau kol kas neturime tokių perdirbimo pajėgumų“, – apgailestavo Z. Cironkienė.

           Visi susitikime dalyvavę sektorių atstovai ir žemdirbiai vieningai sutarė, kad realią naudą šioje situacijoje gali duoti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas – tai būtų didelis vidaus vartojimo paskatinimas, o lietuviška produkcija galėtų būti konkurencinga su kitų valstybių produkcija. Labai reikalinga ir parama rinkai – subsidijuoti dalį praradimų. Tikimasi, kad intervenciniai pirkimai stabilizuotų situaciją.

            Ministrė V.Baltraitienė paprašė perdirbėjų ir gamintojų raštu pateikti konkrečius skaičiavimus ir pasiūlymus, taip pat pažadėjo išsiaiškinti visas paramos galimybes. Trečiadienį apibendrintą informaciją numatoma pateikti Vyriausybei, o ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijos atstovai veš ją į Briuselį, į susitikimus su Europos Komisijos atstovais, su kuriais bus tariamasi dėl subsidijavimo ir intervencinių pirkimų. „Dabar mums svarbiausia – per artimiausius 2–3 mėnesius rasti paramos verslui formas, stengtis padėti mūsų įmonėms pereiti į naujas rinkas“, – situaciją apibūdino ministrė. V. Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija