Investicine Europos Sąjungos parama, skirta pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“, naudojasi vis daugiau ūkininkų, norinčių didinti ūkių konkurencingumą. 2010 metais parama paskolomis suteikta 347 paskolos gavėjams už 96,5 mln. Lt.

Galimybė investicinius projektus įgyvendinantiems žemdirbiams gauti lengvatines paskolas buvo sudaryta 2009 m. rudenį, kai Žemės ūkio ministerijos iniciatyva buvo įkurtas Paskolų fondas. Iš šio fondo per finansinius tarpininkus – bankus ir kredito unijas – teikiamos lengvatinės paskolos žemės ūkio veiklos subjektams, kuriomis pasinaudoję jie gali pirkti naują žemės ūkio techniką, rekonstruoti gamybinius pastatus, investuoti į kitą ilgalaikį turtą.

Praėjusiais metais buvo paskelbtas jau trečiasis kvietimas kredito įstaigoms, ketinančioms teikti lengvatines paskolas žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams. Iš viso per tris Paskolų fondo veiklos etapus kredito įstaigoms jau paskolinta 228 mln. Lt lėšų, skirtų lengvatinėms paskoloms, o tokiomis paskolomis jau pasinaudojo 357 ūkio subjektai už 100 mln. Lt.

Daugiausiai lengvatinių paskolų – ūkių modernizavimui

Vien 2010 metais parama paskolomis iš viso buvo suteikta 347 paskolų gavėjams už 96,5 mln. Lt, iš jų pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ paskolos už 83,1 mln. Lt suteiktos 341 ūkio subjektui, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“ – už 13,4 mln. Lt 6 ūkio subjektams.

Per pirmąjį 2010 metų ketvirtį išduotos 33 lengvatinės paskolos už daugiau kaip 13 mln. Lt žemės ūkio valdų modernizavimui ir 2 paskolos už beveik 5 mln. Lt žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui. Pats intensyviausias tikslinių paskolų lėšų panaudojimas buvo stebimas per antrąjį ir trečiąjį 2010 metų ketvirčius, per kuriuos atitinkamai išduotos 133 ir 121 lengvatinės paskolos žemės ūkio valdų modernizavimui atitinkamai už 33,1 ir 33,4 mln. Lt. Žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui per trečiąjį ketvirtį buvo išduotos 2 lengvatinės paskolos už 1,2 mln. Lt.

Per ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį dar pasirašytos 58 lengvatinių paskolų sutartys už beveik 17 mln. Lt, skirtos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ ir 2 sutartys už daugiau kaip 7 mln. Lt pagal priemonę, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“ skirtos žemės ūkio produktų perdirbimui.

Sąlygos – palankios

Vertinant 2010 metais ūkio subjektams suteiktos paramos paskolomis eigą ir mastus galima teigti, kad ūkininkams nustatytos skolinimosi sąlygos buvo tikrai palankios. Iš Finansų inžinerijos priemonės įgyvendinime 2010 metais dalyvavusių 8 bankų ir 8 kredito unijų pigiausiai eurais skolino bankas SNORAS ir kredito unija „Tikroji viltis“, kurių maksimali taikoma marža buvo atitinkamai 2,25 ir 2,50 proc., o metinės palūkanos – ne daugiau 3,25 ir 3,50 proc. Pigiausiai litais skolino DnB NORD bankas, kurio maksimali taikoma marža buvo 2,70 proc., o metinės palūkanos – 4,70 proc.

Tačiau nežiūrint į tai, nei viena likusi kredito įstaiga, atsižvelgiant į joms nustatytas sąlygas, taip pat negalėjo taikyti didesnės nei 3 proc. maržos, t.y. didesnių metinių palūkanų nei 5 proc. teikiant paskolas litais ir 4 proc. teikiant paskolas eurais. Taip pat kredito įstaigos negalėjo iš ūkio subjektų reikalauti didesnio sutarties sudarymo (administravimo) mokesčio, nei 0,5 proc. nuo paskolos sutarties sumos.

2010 metais 50 proc. įgyvendinamų projektų, kuriems suteiktos lengvatinės paskolos, buvo vykdomi augalininkystės srityje – iš jų 48 proc. – sudarė grūdinių kultūrų ir rapsų auginimo sektorių vystantys ūkininkai. Apie 27 proc. projektų sudarė pienininkystės modernizavimo siekiantys ūkiai, likusią dalį – mėsinę galvijininkystę vystantys ūkiai. Likusią dalį – gyvulininkyste ir paslaugomis žemės ūkiui užsiimantys subjektai ir pavieniais atvejais – sodininkystė, daržininkystė bei mėsos, pieno ir kitų maisto produktų perdirbimo ūkiai.

Minėtų žemės ūkio veiklos sričių projektų įgyvendinime aktyviausi buvo atitinkamai Panevėžio, Anykščių, Kelmės, Pasvalio ir Ukmergės rajonų ūkininkai.

Tinkamos investicijos

Už paramos lėšas ūkininkai gali įsigyti naują žemės ūkio techniką, technologinius įrenginius, projekto reikmėms skirtą kompiuterinę programinę įrangą. Taip pat jie gali rekonstruoti ir statyti gamybinius pastatus bei statinius, įsigyti statybinių medžiagų, samdyti rangovus, apmokėti bendrąsias išlaidas (už paraiškos parengimą ir konsultavimą verslo plano įgyvendinimo klausimais). Skirtas lėšas galima panaudoti ir išperkamosios nuomos būdu įsigyjant turtą. Svarbu, kad po penkerių metų jis taptų ūkininko nuosavybe. Be to, visos investicijos turi būti naujos ir įgyvendintos pagal teisės aktų reikalavimus.

Daugiau informacijos:

Daiva Pentiokinienė
Paskolų fondo skyriaus viršininkė
(8 5) 264 9713
daiva@garfondas.lt