Sausio 24 d. ES Žemės ūkio ministrų taryboje Briuselyje buvo aptarta sudėtinga situacija kiaulienos sektoriuje ir galimos priemonės jai pagerinti.

             Augant  pašarų kainoms, kiaulių augintojai susiduria su didele ekonomine socialine problema – išaugusiomis kiaulių auginimo sąnaudomis, kurių nepadengia gaunama pardavimo kaina. Situaciją kiaulininkystėje blogina ir Rusijoje plintantis afrikinis kiaulių maras, taip pat Vokietijos rinką sukrėtęs skandalas dėl pašaruose nustatytų didelių dioksino kiekių.

              Siekiant įveikti krizę kiaulienos sektoriuje buvo priimtas politinis sprendimas Europos Sąjungoje pradėti taikyti privatų kiaulienos saugojimą. Žemės ūkio komisaras Dacianas Čiolosas informavo, kad privataus kiaulienos saugojimo techninės detalės Vadybos komitete bus galutinai aptartos dar šios savaitės pabaigoje. Tikimasi, kad ši priemonė  padės išvengti sektoriaus rėmimo eksporto grąžinamosiomis išmokomis. Žemės ūkio komisaras, žvelgdamas į ateitį, artimiausiu metu surengs išplėstinį konsultacinį darbo grupės, sudarytos tiek iš šalių narių ekspertų, tiek iš gamintojų atstovų, posėdį, kuriame siekiant pagerinti padėtį bus išsamiai nagrinėjama situacija kiaulienos sektoriuje ir analizuojamos kitos galimos priemonės.

                 Paskutinį kartą privataus kiaulienos saugojimo priemonė buvo įvesta nuo 2007 m. spalio 26 d. ES šalys narės beveik per mėnesį iš rinkos, padėdamos 3-5 mėnesiams į sandėlius saugoti, išėmė 97 tūkst. t kiaulienos.  „Įprastai pagalba teikiama tik už mėsą, pagamintą iš kiaulių, kurios buvo paskerstos ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki mėsos atidavimo saugoti. Ūkio subjektas, norintis saugoti kiaulieną, turi sumokėti užstatą, sudarantį apie 20 proc. prašomos pagalbos dydžio, ir pasirinkti – 3, 4 ar 5 mėnesius saugoti mėsą,“ – paaiškino Žemės ūkio ministerijos Mėsos ir pieno skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Baranauskienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija