Investicine Europos sąjungos skirta parama, pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“ naudojasi vis daugiau šalies ūkininkų. Lengvatinės paskolos dažniausiai tampa išsigelbėjimu žemdirbiams, norintiems modernizuoti savo ūkius ir didinti ūkių konkurencingumą.

Pasinaudoję paramos lėšomis, ūkininkai gali pirkti naują žemės ūkio techniką, rekonstruoti gamybinius pastatus, daryti kitas investicijas. Paskola lengvatinėmis sąlygomis ir su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis – puiki galimybė ūkininkams, norintiems modernizuoti savo ūkį. Tie, kurie nespėjo lengvatiniais kreditais pasinaudoti pirmame ir antrame šios priemonės etapuose, kviečiami dalyvauti trečiajame etape.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), kaip Paskolų fondo valdytojas, paskelbė trečiąjį kvietimą finansiniams tarpininkams (kredito įstaigoms) teikti paraiškas tikslinių paskolų lėšoms gauti. Pagal 2010 m. spalio 21 d. paskelbtą kvietimą paraiškas pateikė aštuoni bankai ir šešios kredito unijos – Medicinos bankas, „Swedbank“, Šiaulių bankas, Ūkio bankas, bankas SNORAS, SEB bankas, AB DnB NORD bankas ir AB „Citadele“ bankas, Vilniaus regiono kredito unija, Raseinių kredito unija, Kredito unija „Germanto lobis“, Jurbarko kredito unija, Anykščių kredito unija ir kredito unija „Kupiškėnų taupa“.

Visų kredito įstaigų pateiktos paraiškos tenkino pagrindines kvietimo sąlygas ir atrankos reikalavimus. Kredito įstaigos įsipareigojo ūkio subjektams taikyti 2,4 - 3,0 proc. maržą, o mokestį už paskolos sutarties sudarymą (administravimą) – 0,4 - 0,5 proc. nuo kredito sumos.

Bendra kredito įstaigų prašoma suma 1,5 karto viršijo trečiajame etape numatytą paskirstyti iki 100 mln. litų sumą. Kredito įstaigų poreikis buvo suteikti jiems 152,5 mln. litų sumą: bankams – 140,9 mln. litų, kredito unijoms – 11,6 mln. litų. Kredito įstaigos 97,4 proc. (148,5 mln. litų) lėšų prašė pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“, likusios dalies – 2,6 proc. (4,0 mln. litų) – priemonei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“ įgyvendinti. Šiai priemonei lėšų paprašė tik Ūkio bankas ir Vilniaus regiono kredito unija.

Tuo tarpu, kvietimo sąlygose buvo numatyta paskirstyti iki 100 mln. litų, iš jų kredito unijoms – ne daugiau kaip 20 mln. litų. Kadangi kredito unijos iš viso paprašė tik 11,6 mln. litų, todėl joms paskirstyta visa prašoma lėšų suma. Taip pat visa prašoma 4 mln. litų suma paskirstyta pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“. Likusi lėšų dalis, atsižvelgiant į bankų rangavimo rezultatus, paskirstyta bankams pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“.

Per pirmuosius du finansų inžinerijos priemonės įgyvendinimo etapus (pirmasis kvietimas finansiniams tarpininkams teikti paraiškas tikslinėms paskolos lėšoms gauti paskelbtas 2009 m. rugpjūčio 5 d., antrasis – 2010 m. vasario 24 d.) kredito įstaigoms tikslinių paskolų forma iš viso skirta 149,2 mln. litų, iš jų 124, 4 mln. litų priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ ir 24,8 mln. litų – priemonei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“.

Iki šiol kredito įstaigos su ūkio subjektais pasirašė 340 lengvatinių paskolų sutarčių (335 sutartis pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“, 5 sutartis pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“) už 96,4 mln. litų ( 83 mln. litų – pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ ir 13,4 mln. litų – pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“).

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas