Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) Lietuvos galvijų veislininkystės asociacijų ir įmonių atstovai susitiko su žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku, Valstybinės gyvulių veislininkystės prie ŽŪM viršininku Arūnu Jurgaičiu, kitais už šią sritį atsakingais pareigūnais. Susitikime diskutuota apie efektyvesnius veislininkystės problemų sprendimo būdus, aptarta Europos šalių šios srities patirtis, kalbėta apie Lietuvos juodmargių galvijų veislės ateities perspektyvas.

Susitikime dalyvavo Seimo narys Mindaugas Bastys, Marijampolės savivaldybės mero patarėjas Albinas Nitrulevičius, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos (LŽGGA) tarybos pirmininkas Jonas Lingys, VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ direktorius Gediminas Valiulis, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) vadovas Vytautas Vasiliauskas, AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ direktorius Vytautas Bagdonas ir kt.

Veislininkystės įmones siekiama perduoti asocijacijoms

  Lietuvos galvijų veislininkyste užsiima ir rūpinasi Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija“, Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Lietuvoje galvijų ir kuilių spermą parduoda 6 įmonės, tačiau didžiausią rinkos dalį užima įmonių AB „Marijampolės regiono veislininkystė“, VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ ir UAB „Litgenas“ produkcija.

 Susitikimui pirmininkavęs žemės ūkio viceministras A.Macijauskas pabrėžė, kad gyvulių veislininkystėje susiklosčiusi padėtis Žemės ūkio ministerijos šiandien netenkina. „Žingsnis po žingsnio užsienio kompanijoms ir kitų šalių veislėms užleidžiamos pozicijos rinkoje, ir tas procesas jau tampa sunkiai kontroliuojamas“, – susirūpinęs kalbėjo A.Macijauskas. Viceministras sakė manantis, kad Lietuvai geras pavyzdys galėtų būti Skandinavijos šalys, kur gamintojų kooperacijos lygis yra aukščiausias Europoje. Pasak viceministro, tokie rezultatai neįmanomi be geros veislininkystės, kurioje kooperacijos mastai yra nė kiek ne mažesni. Danijos, Suomijos ir Švedijos galvijų veisėjai yra susibūrę į bendrą asociaciją „VikingGenetics“. Svarbiausia, kad ši asociacija yra pačių ūkininkų nuosavybė, kurioje danai turi 50 proc., o suomiai ir švedai – po 25 proc. Skandinavijos šalyse nėra nei vidaus, nei tarpusavio konkurencijos. Sutelkusios jėgas, šios šalys bando atsilaikyti prieš galingas Europos ir kitas tarptautines veislininkystės įmones.

 Viceministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos veislininkystei iki šiol yra teikiama ženkli parama per pieno tyrimus, produktyvumo kontrolę, veislininkystės įmones bulių genetiniam įvertinimui, tuo tarpu Skandinavijos ir daugelyje kitų Europos šalių veislininkystės asociacijos yra visiškai savarankiškos, visus būtinus darbus atliekančios ūkininkų lėšomis.

 Viceministras akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija siekia sustiprinti veislininkystę Lietuvoje. A.Macijauskas patikino, kad ministerija nesiekia nieko naikinti ar silpninti, tačiau, dalyvaudama veislininkystės procesuose (pieno, veislininkystės tyrimai ir kt. finansuojami iš valstybės biudžeto), siekia, kad ši sritis būtų kuo geriau koordinuojama ir efektyvi. „Sutelkus jėgas ir veiksmingiau koordinuojant veislininkystės įmonių veiklą, jos sustiprėtų ir geriau tarnautų galutiniam vartotojui – ūkininkui. Pagrindinis veislininkystės tikslas yra sukurti tokią veislę, kuri neštų ūkininkui pelną. Mūsų siekis, kad ateityje, kai asocijuotos struktūros bus pakankamai stiprios ir vienys ne mažiau kaip 70–80 proc. Lietuvos galvijų ūkių, joms būtų perduotos ir veislininkystės įmonės, – pabrėžė A.Macijauskas. Ministerija nesiekia ūkininkams nurodinėti, kaip jiems elgtis, tik siekia sukurti skaidrią ir visiems suprantamą veislininkystės sistemą, kad kiekvienas ūkininkas pajustų selekcijos naudą per jam nešamą pelną. Pasak viceministro, visame pasaulyje ūkininkai vienijasi į asociacijas, patys nustato jų valdymo struktūrą ir visa kita, todėl ir Lietuva kito kelio čia neišras.

 Monopolio baimė

  Seimo narys Mindaugas Bastys ir kiti susitikime dalyvavę veislininkystės atstovai išsakė nerimą, kad susivienijusios veislininkystės įmonės gresia monopoliu, o to pasekmė būsianti neišvengiamai pakilusi bulių spermos kaina. M.Bastys pastebėjo, kad kol patys ūkininkai ir jų asociacijos nėra pribrendusios vienytis, tol veislininkystei dar reikalinga ministerijos ir Vyriausybės pagalba. Jis sakė manantis, kad šiuo metu suvienijus įmones monopolio grėsmė taptų reali.

 Su šia nuomone nesutiko Jonas Lingys, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas, pasidalijęs neseniai Estijoje patirtais įspūdžiais. „Estijoje veislininkystės asociacija yra ūkininkų nuosavybė, jie turi savo įmonę, patys nustato kainą, tvarką, tai yra patys ūkininkai visiškai savarankiškai valdo veislininkystę. Štai kur nuostabus „monopolis“, – kaimynams pavydėjo J.Lingys. Jis pastebėjo, jog didžiausias lietuvių trūkumas – nepasitikėjimas vieni kitais, o tai labai trukdo bendram darbui. J.Lingys siūlė ne jungti įmones, bet kelių įmonių bazėje kurti vieną įmonę, o kelių asociacijų bazėje kurti vieną bendrą asociaciją, kuri ateityje galėtų išpirkti tą įmonę ir jai vadovauti.

Kas kenkia Lietuvos juodmargėms

  Viešumoje dažnai pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos juodmargėms yra kilęs išnykimo pavojus, tačiau vengiama kelti klausimą, kas už tai atsakingas. VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ direktorius Gediminas Valiulis tvirtino, kad Lietuvos juodmargių bulių neliko dėl to, jog šie neatlaiko kitų šalių konkurencijos. „Lietuviškų bulių nėra jokioje reitingų lentelėje, nei dešimtuke, nei penkiasdešimtuke. Kitų šalių buliai yra praėję vertinimą, tuo tarpu mes norime turėti lietuviškų bulių, jų netikrindami“, – piktinosi G.Valiulis. Jis nesutiko su „Smilgių“ žemės ūkio bendrovės vadovo R.Vilionio, LJGGA asociacijos vadovo V.Vasiliausko ir kitų nuomone, jog iš užsienio įsivežama daugiausia prasta bulių sėkla. G.Valiulis pažymėjo, jog stambių ūkių savininkai puikiai orientuojasi veislininkystėje ir užsisako pačių geriausių veislių bulių spermos iš viso pasaulio.

Pasak G.Valiulio, kiekviena šalis turi turėti savo veislininkystės viziją, tad jeigu Lietuvoje nenorima amerikietiškojo holšteino, kuris gyvena tik 1,5-2 laktacijas, lietuviškos juodmargės pagrindu būtų galima sukurti olandiškąjį holšteiną, kurio karvių amžiaus vidurkis – daugiau kaip 4 laktacijos. „Turime galvoti ir apie eksportą, o ten pageidaujama tik holšteinizuotų telyčių“, - sakė G.Valiulis. Jau yra ūkių, kur 100 proc. naudojama holšteinų sperma.

A.Macijauskas pažymėjo, jog visiškai akivaizdu, kad daugelyje pasaulio šalių tarp juodmargių veislių populiariausi yra holšteinai, ir Lietuva – ne išimtis. Viceministras pastebėjo, kad Lietuva turi genofondines veisles ir saugo jas kaip nacionalinę vertybę. Už jų laikymą ūkininkams iš ES ir Lietuvos valstybės per metus skiriama 622 Lt parama (Lietuvos juodmargių yra beveik 300).

Valstybinės gyvulių veislininkystės prie ŽŪM viršininkas Arūnas Jurgaitis pateikė statistikos duomenų. Lietuvoje šiuo metu yra 357 tūkst. karvių, iš jų kontroliuojamų – 151 tūkst. Vidutinis karvių produktyvumas Lietuvoje siekia 6 209 kg, vidutinis juodmargių veislių produktyvumas kiek aukštesnis – 6 267 kg, o Lietuvos juodmargių – 6 222 kg.

A.Jurgaitis informavo, kad šiemet buvo sudaryta darbo grupė galvijų veisliškumui nustatyti, t.y. nutarti, kokia kraujo procento dalis lems galvijo veislės pasikeitimą. Diskusijose, kurios dalyvavo visų galvijų augintojų asociacijų atstovai, buvo prieita prie išvados, jog veršelis kitos veislės atstovu pervadinamas pagal sukauptą kraujo grupę (iki šiol jo veislė priklausė nuo motinos). Nustatyta riba – 93,75 proc., t.y. 15/16 nustelbiančiosios veislės kraujo dalių.

A.Jurgaitis akcentavo, kad Lietuvoje šiuo metu yra kontroliuojama 111 835 juodmargių veislės karvių ir 86 173 telyčių, tuo tarpu grynų holšteinų iš jų yra tik 15 tūkst. Taigi Lietuvos juodmargėms pagal jų populiacijos skaičių nėra jokios grėsmės.

LJGG asociacijos ekspertė vertintoja Nelė Gaidžiūnienė pristatė Lietuvos juodmargių vystymo programos projektą. Ji paaiškino, jog projekte numatyta Lietuvos juodmargę holšteinizuoti ne daugiau kaip 75 proc. ir sukurti tokį optimalų karvės modelį, kad po 5 metų iš tokios karvės būtų primelžiama 7 000 kg, o jos ilgaamžiškumas siektų 3,6 laktacijos. Ekspertė patikino, jog LJGG asociacija sėkmingai bendradarbiauja ir su Marijampolės, ir su Šiaulių regiono veislininkystės įmonėmis, taigi asociacija yra visiškai pasirengusi įvykdyti numatytą selekcijos programą.

Apibendrindamas susitikimą, viceministras Aušrys Macijauskas sakė esąs įsitikinęs, kad jeigu LJGG asociacija bei veislininkystės įmonės tinkamai dirbs ir pasieks rezultatų, iš kurių bus akivaizdu, jog lietuviškosios juodmargės pieningumas didėja, šios veislės tikrai laukia šviesi ateitis. Viceministras taip pat pažadėjo, kad ministerija visus su veislininkystės institucijų struktūriniais ar valdymo pokyčiais susijusius klausimus nuolat ir išsamiai aptars su žemdirbių organizacijomis bei už šią sritį atsakingomis asociacijomis ir įmonėmis.

Žemės ūkio ministerijos informacija