Praėjusį penktadienį vykusiame Žemės ūkio rūmų (Kaunas) Prezidiumo posėdyje Žemės ūkio ministerijos vadovai kartu su nevyriausybinių žemdirbių organizacijų atstovais svarstė, kaip gaivinti besitraukiantį šalies gyvulininkystės sektorių. Posėdyje dalyvavę Prezidiumo nariai pritarė Ministerijos siūlomam tiesioginių išmokų perskirstymui 2011-2012 m., kuris leistų paremti itin sunkius laikus išgyvenančius gyvulininkystės ūkius.

Nuo šių metų pradžios Žemės ūkio ministerija žemdirbių nevyriausybines organizacijas kvietė diskutuoti, svarstyti ir konkrečiai siūlyti, kaip geriau 2011-2012 m. šalyje subalansuoti tiesioginių išmokų (TI) paskirstymą, kad nuo 2013 m., jas atsiejus nuo gamybos, ūkininkai nejustų ženklaus pajamų sumažėjimo.

Priminsime, kad nuo 2004 m. lėšos TI skiriamos iš ES ir nacionalinio biudžeto. Gyvulininkystės ūkiams parama, priklausanti nuo laikomo gyvulių skaičiaus, mokama iš  esmės nacionalinio biudžeto lėšomis. Remiantis ES teisine baze, nuo 2013 m. TI bus mokamos tik iš ES skiriamų lėšų ir tik už deklaruotus pasėlius bei žemės ūkio naudmenas. Gyvulininkystės ūkiai tiesioginės paramos, susijusios su gyvulių skaičiumi, nebegaus.

„Šiuo metu esama TI mokėjimo schema taip pat nėra palanki gyvulininkystės ūkiams. Savo laiku, prieš šešerius metus įstojus į ES, ji buvo ir efektyvi, ir naudinga. Tačiau šiandien, mano giliu įsitikinimu, ji jau yra morališkai pasenusi: pagal referencinius istorinius laikotarpius išmokas dabar gauna nebūtinai gyvulininkystę plėtojantys ūkiai. Naujai įveisusieji bandas minėtos paramos negauna. Taigi keisti esamą gyvulininkystės ūkių rėmimą yra tiesiog būtina, o kaip – diskusijų klausimas. Ministerija siūlo pasinaudoti TI Europos bendrijoje reglamentuojančio dokumento (EB Nr. 73/2009) 68 straipsnio nuostata, leidžiančia dalį, t.y. iki 3,5 proc., TI nukreipti probleminiams žemės ūkio sektoriams paremti, tačiau tam būtinas žemdirbių pritarimas“, - sakė Prezidiumo posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

„ES minėtame reglamente nurodoma, kad TI sumos perskirstymas sunkumus išgyvenantiems pieno ir mėsos ūkiams gali būti naudojamas tik tiek, kiek bus sukurta paskata remiamo sektoriaus dabartiniam gamybos lygiui palaikyti. Skaičiuojant, kad šiais metais TI neturėtų būti skirta mažiau kaip 1,268 mlrd. Lt, minėtieji 3,5 proc. sudarytų apie 45 mln. Lt. Manome, kad šią paramą tikslinga būtų skirti karvėms žindenėms, mėsiniams buliams, avims ir, jei tokių atsirastų, mėsinėms ožkoms. Remiantis šiuo metu šalyje esamu minėtų gyvulių skaičiumi, smulkiems žolėdžiams galėtume mokėti apie 43, o galvijams (išlaikytiems ne mažiau kaip 9 mėn.) apie 484 Lt paramą. Apskaičiavome, kad toks gyvulininkystės sektoriaus rėmimas žemės ūkio naudmenų ir žalienų turėtojams paramą hektarui teoriškai sumažintų apie 14 litų“, - pristatydamas Ministerijos siūlomą TI perskirstymo planą komentavo Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Pastaraisiais metais Lietuvoje neatslūgstant intensyviam veršelių eksportui (2008 m. – 134 tūkst., 2009 m. – 133 tūkst., šiemet sausio–balandžio mėnesiais - 35 tūkst.), šalies skerdyklose mažėjant pjaunamų bulių (30 proc., palyginti su praėjusiais metais), skerdžiamų kiaulių, o melžiamose bandose - mąžtant karvių skaičiui, gyvulininkystės specialistai prognozuoja, kad toks sektoriaus traukimasis neabejotinai paveiks ir šalies grūdų rinką. Remiantis statistikos duomenimis, 65 proc. šalyje užauginamų pašarinių grūdų yra sunaudojami būtent gyvulininkystės ūkiuose. Šiuo metu Ministerija su ūkininkų nevyriausybinėmis organizacijomis aptarinėja parengtą Mėsinės galvijininkystės plėtros programą. Sutariama, kad jos įgyvendinamas taip pat sunkiai įsivaizduojamas be gyvulininkystės ūkių rėmimo. Taigi Prezidiumo nariai iš esmės pritarė Ministerijos siūlymui pasinaudoti ES teisės akte numatyta paramos perskirstymo galimybe.  Sutarta, kad konkretus pastarųjų TI apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas šalies gyvulininkystės ūkiams bus toliau derinamas su žemdirbių nevyriausybinėmis organizacijomis.

Sulaukusi žemdirbių palaikymo, Ministerija dar iki rugpjūčio Europos Komisijai (EK) parengs pagrindimą dėl TI perskirstymo 2011-2012 m. Pasak R. Krasuckio, svariu argumentu skirti paramą gyvulininkystės sektoriui yra ne tik šalyje laikomų gyvulių skaičiaus ar skerdimų mažėjimas, bet ir gerokai mažesnės žolėdžius gyvulius laikančių ūkių pajamos iš vieno hektaro, palyginti su kita žemės ūkio veikla užsiimančių ūkių pajamomis.

Pasinaudoti tokia TI perskirstymo galimybe sunkumus išgyvenantiems žemės ūkio sektoriams EK leidimo jau paprašė aplinkinės šalys: Estija, Latvija ir Lenkija. Jos paramą žada nukreipti smulkiems pieno ir šeimos ūkiams.

„ES narės senbuvės akcentuoja, kad tiesioginę paramą būtina atsieti nuo žemės ūkio gamybos, ir jos neskatinti. Tačiau, mano nuomone, tam tikrus sektorius, siekiant jų optimalaus vystymosi, mes turime paremti. Bepigu apie paramos atsiejimą nuo gamybos šnekėti danams, švedams, olandams ar vokiečiams. Tose šalyse gyvulininkystė yra išvystyta maksimaliai, laikyti gyvulių daugiau kaip 1,7 sąlyginio gyvulio viename hektare tos šalys ir nebegali – tai draudžia ES teisės aktai. Mes esame toli nuo šių skaičių Lietuvoje. Gyvulininkystę čia galėtume išplėtoti iki keliolikos kartų. Be jos žemės ūkio perspektyvos nematau“, - apibendrindamas paramos gyvulininkystės ūkiams svarbą Prezidiumo nariams sakė žemės ūkio viceministras A. Macijauskas.

Žemės ūkio ministerijos informacija