Per pirmąjį š.m. pusmetį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kedito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 60,6 mln. Lt kreditų suteikė 174 garantijas už 36,6 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteiktos 7 garantijos už kredito įstaigų išduotus 45,2 mln. Lt kreditų, skirtų praėjusių metų grūdų derliaus supirkimui.

Palyginus su praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatais, šiais metais suteikta beveik dvigubai daugiau garantijų, o garantijų suma išaugo 32 proc. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams buvo suteiktos 93 garantijos už 27,6 mln. Lt. Tai rodo, kad žemdirbiai toliau plečia savo ūkius, juos modernizuoja. Šią pažangą kaime ypač skatina ES finansinė parama, nes apie 80 proc. suteiktų garantijų yra skirtos ES remiamiems investiciniams projektams įgyvendinti. Lengviau pasiskolinti iš kredito įstaigų tapo ir įkūrus Paskolų fondą, žemdirbiams ir perdirbėjams sudarantį palankias skolinimosi sąlygas.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – Agentūra) taip pat skolinosi daugiau: suteiktos 7 garantijos (praėjusiais metais – 3), tačiau garantijų suma mažesnė. Už garantuotų kreditų lėšas Agentūra šiais metais supirko žemdirbių grūdus, taip reguliuodama svarbiausių žemės ūkio produktų rinką ir užtikrindama pajamas žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Aktyviausi teikiant garantuotus kreditus žemdirbiams ir kaimo verslininkams per pirmąjį šių metų pusmetį buvo didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai: SEB bankas – 19 proc. visų kreditų su garantija, Swedbank ir DnB NORD bankas – po 18 proc. Tačiau daugiausia garantijų suteikė Medicinos bankas – 36 garantijas (praėjusiais metais - 4), arba 21 proc. visų šiais metais suteiktų garantijų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu kreditų su garantija žymiai daugiau išdavė ir bankas Snoras (9 proc. visų suteiktų garantijų).

Dažniausiai kredito įstaigos skolino ūkininkų ūkiams, kurie sudarė virš 80 proc. visų klientų, buvo finansuojamos tradicinės žemės ūkio šakos – augalininkystė bei gyvulininkystė. Aktyviausi buvo Šiaulių, Šakių, Radviliškio ir Kėdainių rajonų žemdirbiai ir kaimo verslininkai.  Daugiausia lėšų jie skolinosi investicijoms (79 proc. visų garantuotų kreditų), kitos kreditų lėšos buvo skirtos trumpalaikiam turtui įsigyti.

GARFONDAS inf.