Žemės ūkio ministerijos duomenimis, rudenį visoje Lietuvoje buvo pasėta 548,2 tūkst. hektarų žieminių javų ir 126,6 tūkst. hektarų žieminių rapsų pasėlių. Apklausus ūkininkus, pirminiais duomenimis, šiemet pavasario nesulaukė 26 procentai žieminių kviečių pasėlių, 7 procentai rugių, 12 procentų žieminių kvietrugių ir net 47 procentai žieminių miežių.

Kai kuriuose rajonuose žuvo 75–91 procentas žieminių rapsų.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vytauto Kriaučiūno teigimu, rajone iššalo apie 80 procentų žieminių rapsų pasėlių, trečdalis kviečių, ketvirtadalis žieminių kvietrugių, apie 40 procentų iš rudens pasėtų miežių, maždaug šeštadalis – žieminių rugių.

„Augalų nebeliko: dauguma iššalo, kiti – išmirko“, – konstatavo V. Kriaučiūnas.
Tad šį pavasarį ūkininkų laukia papildomos išlaidos žemei įdirbti, sėkloms pirkti, sėjai iššalusiuose plotuose. Kokios nors kompensacijos jiems būtų galima tikėtis tik tuo atveju, jei Vyriausybė pripažintų tai stichiniu reiškiniu. Tačiau Žemės ūkio skyriaus vedėjas apgailestauja: nieko panašaus kol kas negirdėti.

Beje, daliai Panevėžio rajono seniūnijų šį kovą atsidūrus potvynio, paskelbto stichine nelaime, zonoje, buvo apsemta nemažai laukų. Bet, kiek pavyko surinkti informacijos V. Kriaučiūno vadovaujamam skyriui, dėl vandens pertekliaus pasėliai nežuvo.

Specialisto teigimu, žieminiai rapsai, miežiai visada būdavo jautresni šalčiams. Todėl, planuodami sėją, ūkininkai rudenį turės atkreipti dėmesį ir į veisles: po liūdnos šiųmetės patirties greičiausiai rinksis jau atsparesnes šalčiams.

Šį trečiadienį Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „augalų pasėliams žuvus ar nukentėjus nuo stichinių meteorologinių reiškinių, nuo kurių draudžia draudimo bendrovės, nuostoliai nekompensuojami. Atsižvelgiant į tai, nenumatoma kompensuoti tiek praėjusios žiemos, tiek būsimos vasaros metu stichinių meteorologinių reiškinių padarytų nuostolių“. Tad siūloma žemdirbiams patiems apsispręsti, ką labiau verta daryti – drausti pasėlius ir gauti 50 procentų draudimo įmokos kompensacijos ar rizikuoti.

Panevėžio rajone, Žemės ūkio skyriaus vedėjo V. Kriaučiūno teigimu, draudimo procesas buvo vangus.

„Kai draudimas buvo privalomas, padėtis buvo kita, o dabar, manau, draudžiasi labai nedaug, tačiau artėja vasara, kai stichinių gamtos reiškinių taip pat būna. Žemės ūkio gamyba vyksta po atviru dangumi, todėl labai sunku nuspėti, kas bus“, – įspėjo specialistas.

Nuostoliai

Rajonų savivaldybių Žemės ūkio ministerijai pateiktais duomenimis, Tauragės apskrityje žuvo 50 proc. javų pasėlių, Kauno – 37, Šiaulių – 28, Panevėžio – 26, Utenos – 21, Telšių – 19, Vilniaus – 17, Marijampolės – 11 procentų.
Žieminiai rapsai blogiausiai peržiemojo Telšių, Jurbarko, Raseinių rajonų ūkininkų laukuose – čia žuvo 75–91 proc. pasėlių.