Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad atliekant tyrimus oficialiam galvijų tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės leukozės neapimtos bandos statusui gauti, viename Šilutės rajono ūkių nustatyta, kad dalis galvijų reagavo teigiamai į tuberkuliną.

Įtarus tuberkuliozę, VMVT ėmėsi visų būtiniausių priemonių ligos plitimui sustabdyti. Keturi įtariami galvijai buvo paskersti, siekiant patvirtinti ligos diagnozę. Nustatyti laikini apribojimai ūkiui – sustabdytas gyvulių judėjimas į bandą ir iš jos, įtartinai reagavę galvijai atskirti nuo sveikų, uždrausta realizuoti pieną, įtariamai užkrėstas pienas nukreiptas termiškai apdoroti ir šerti penimus gyvulius, sugriežtinti biosaugos reikalavimai. Paskerstų galvijų mėginiai pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą laboratoriniams tyrimams. Tikrinama, ar ūkyje dirbę darbuotojai nėra tuberkuliozės platintojai.

Apie tolimesnę tyrimų eigą ir gautus rezultatus bus informuota vėliau.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į ligos atsiradimo rizikos vertinimą ir į istorines ligos pasireiškimo vietas, kasmet atlieka tyrimus galvijų tuberkuliozės nustatymui. 2008 metais buvo ištirti 56,5 tūkst. galvijų, 2009 metais – 76,3 tūkst. Sirgusių tuberkulioze nebuvo nustatyta. Vykdant sveikų bandų nuo tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės programą, šiais metais jau ištirta 21,5 tūkst. galvijų.

Galvijų tuberkuliozė – tai lėtinė gyvūnų liga, kurią sukelia vadinamoji Mycobacterium bovis (M. bovis) bakterija, glaudžiai susijusi su žmonių ir paukščių tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis. Ši liga gali paveikti beveik visus žinduolius ir sukelti bendrą nesveiką būseną, kosulį ir galiausiai mirtį.

Galvijų tuberkuliozės atvejų pasitaiko visame pasaulyje. Liga labiau paplitusi didžiojoje Afrikos dalyje, Azijos, Šiaurės ir Lotynų Amerikos dalyse, tačiau pastaruoju metu nustatoma ir Europos Sąjungos valstybėse narėse – Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. 2008 metais Europos Komisija net svarstė galimybę uždrausti į Europos Sąjungos šalis įvežti galvijus iš Jungtinės Karalystės, nes šioje šalyje didėjo galvijų tuberkuliozės atvejų. Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo nustatyti atvejai, kai galvijai užsikrėtė žmogaus tipo tuberkulioze nuo ūkio darbuotojų.

Nors tikraisiais M. bovis šeimininkais laikomi galvijai, užregistruota ir daugelio kitų prijaukintų ir laukinių gyvūnų susirgimo atvejų. Liga užkrečiama ir plinta per tiesioginį kontaktą su gyvūnais. Paprastai užsikrečiama įkvėpus užkrėstų lašelių, veršeliai ir žmonės taip pat gali užsikrėsti išgėrę žalio sergančių karvių pieno. Galvijų tuberkuliozė nustatoma klinikiniu, patologiniu anatominiu, histopatologiniu, bakteriologiniu ir molekuliniais tyrimais. Galvijų tuberkuliozė paprastai tiriama alerginiu tyrimo metodu – suleidžiant galvijų tuberkuliną į kaklo odą.

Paskutinis galvijų tuberkuliozės protrūkis Lietuvoje buvo daugiau nei prieš 20 metų, nors 2001 metais buvo nustatytas vienas sergantis šia liga galvijas.

Daugiau apie tuberkuliozės ligą skaitykite čia

VMVT inf.