Per pirmąjį šių metų ketvirtį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 26,3 mln. Lt kreditų suteikė 65 garantijas už 17,1 mln. Lt. Taip pat suteikta 26 mln. Lt garantijų už Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai išduotus kreditus.

Palyginti su 2009 m. pirmu ketvirčiu, šiais metais žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams suteiktų garantijų suma išaugo pusantro karto, o garantijų skaičius – dvigubai. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį atitinkamai už 19,6 mln. Lt kreditų buvo suteiktos 32 garantijos už 11,3 mln. Lt. Bendras nuo Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos pradžios suteiktų garantijų skaičius jau viršijo 3 tūkstančius, o suma pasiekė 2 mlrd. 43 tūkst. Lt. Tai žemės ūkio subjektams iš kredito įstaigų leido pasiskolinti virš 2,5 mlrd. Lt.

Už ES lėšomis finansuojamus projektus išduodamų kreditų su garantija šiemet nežymiai sumažėjo (15,3 mln. Lt; palyginimui per tą patį 2009 m. laikotarpį – 16,7 mln. Lt), tačiau pasinaudojusių tokiais kreditais buvo daugiau – garantijų skaičius projektams su ES parama išaugo beveik dvigubai. Panašiai kaip ir praėjusiais metais tokie projektai sudarė apie 90 proc. visų įgyvendinamų investicinių projektų.

Daugiausia kreditų su garantija žemdirbiams ir kaimo verslininkams per pirmuosius tris šių metų mėnesius išdavė DnB NORD bankas (28 proc. visų kreditų su garantija), bankas „Snoras“ (20 proc.) ir bankas „Swedbank“ (19 proc.). Palyginti su praėjusiais metais išduodamų kreditų su garantija suma labiausiai išaugo Medicinos banke, banke Snoras, Šiaulių banke. 

Dažniausiai kredito įstaigos skolino ūkininkų ūkiams, kurie sudarė 83 proc. visų klientų, buvo finansuojamos tradicinės žemės ūkio šakos – augalininkystė bei gyvulininkystė. Aktyviausi buvo Šiaulių, Šakių, Radviliškio ir Kėdainių rajonų žemdirbiai ir kaimo verslininkai, daugiausia lėšų jie skolinosi žemės ūkio technikai (44 proc. visų kreditų su garantija) bei trumpalaikiam turtui įsigyti (21 proc.).